UEFA
Įkurta | 1954 m. birželio 15 d. |
Tipas | Sporto organizacija |
Būstinė | ![]() |
Narių skaičius | 53 nacionalinės asociacijos |
Oficialius kalbos | Anglų kalba, Prancūzų kalba |
Prezidentas | – |
Oficiali svetainė | www.uefa.com |
Europos futbolo federacijų asociacija, beveik visada vadinama UEFA (pranc.: Union des associations européennes de football,[1] angl. Union of European Football Associations) – tai Europos futbolą, (įskaitant ir uždarų ir paplūdimio futbolą) kontroliuojanti ir prižiūrinti ir organizuojanti Europos čempionatus ir klubinius turnyrus.
Į UEFA asociaciją įeina Europos šalių nacionalinės federacijos, įskaitant ir Turkijos, Kazachijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos ir Rusijos federacijos. Izraelio ir Kipro federacijos taip pat yra UEFA narės, nors yra Azijos teritorijoje. (Izraelis ir Kazachija anksčiau priklausė AFC). Nesuverenios šalys, tokios kaip Farerai, Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija priklauso Europos futbolo federacijų asociacijai, bet Monako Kunigaikštystė, kuri yra viena mažiausių valstybių pasaulyje nepriklauso nei UEFA, nei FIFA.
Iš visų šešių konfederacijų, UEFA yra turtingiausia ir įtakingiausia FIFA narė. Beveik visi geriausi pasaulio žaidėjai žaidžia Europos šalių lygose, kadangi jose žymiai didesni atlyginimai, ypač Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. 2006 m. pasaulio čempionate dalyvavo 14 Europos šalių rinktinių (iš 32) – daugiau, nei iš bet kurio kito žemyno.
UEFA buvo įkurta 1954 m. birželio 15 d. Bazelyje, Šveicarijoje, prancūzų, italų ir belgų futbolo federacijų iniciatyva. Iki 1959 m. būstinė buvo Paryžiuje, vėliau perkelta į Berną. Henri Delaunay buvo pirmasis generalinis sekretorius, tuo tarpu Ebbe Schwartz prezidentas. Nuo 1995 m. pagrindinė administracija yra Nione (Šveicarija).
UEFA nacionalinė rinktinės laimėjo dešimt FIFA Pasaulio taurių (4 Italija, 3 Vokietija, Anglija, Prancūzija ir Ispanija po kartą). UEFA klubai laimėjo dvidešimt vieną Tarpžemyninę taurę ir keturias FIFA Pasaulio futbolo klubų taures.
Nariai
Airija
Albanija
Andora
Anglija
Armėnija
Austrija
Azerbaidžanas
Baltarusija
- Belgija Belgija
- Bosnija ir Hercegovina Bosnija ir Hercegovina
Bulgarija
Čekija
Danija
Estija
Farerai
Graikija
Gruzija
Islandija
Ispanija
Italija
Izraelis1
Juodkalnija
Kazachija2
Kipras
Kroatija
Latvija
Lenkija
Lichtenšteinas
Lietuva
Liuksemburgas
Makedonija
Malta
Moldavija
Norvegija
Nyderlandai
Portugalija
Prancūzija
Rumunija
- Rusija Rusija
San Marinas
Serbija
Slovakija
Slovėnija
- Suomija Suomija
Šiaurės Airija
Škotija
Švedija
Šveicarija
Turkija
Ukraina
Velsas
Vengrija
Vokietija
1: Buvęs AFC narys (AFC 1954–1974; Joined UEFA in 1994 m. tapo UEFA)
2: Formerly member of AFC (AFC 1998–2002; Joined UEFA in 2002)
Gibraltaras buvo laikinas UEFA narys nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. sausio 26 d. Gibraltaro futbolo asociacijos paraiška tapti pilnateisių narių buvo atmesta.
Organizuojami turnyrai
Rinktinės komandos
Pagrindinis UEFA organizuojamas turnyras yra Europos futbolo čempionatas, pradėtas rengti nuo 1958 m., taip pat rengia Europos jaunimo čempionatus, moterų čempionatus, salės futbolo čempionatą.
Klubinės komandos
UEFA rengia keletą Europos klubų varžybų, į kuriuos įvairių šalių klubai patenka pagal UEFA skaičiuojamus šalių koeficientus.
Prestižiškiausias klubinis turnyras yra UEFA čempionų lyga (anksčiau vadinosi Čempionų taurė, kurios turnyrai rengti nuo 1955 m., 1991 m. reorganizuojant į lygą), kurioje dalyvauja stipriausi klubai. Antrasis turnyras yra UEFA Europos lyga (ankstesnioji Mugių taurė, rengiama nuo 1955 m., 1971 m. reorganizuojant į UEFA taurę). Taurių taurės turnyrai buvo rengiami nuo 1960 m. iki 1999 m. UEFA supertaurės rungtynės rengiamos nuo 1973 m. Intertoto taurėje, lyginant su paminėtomis taurėmis, dalyvavo silpniausios komandos – UEFA šį turnyrą prižiūrėjo nuo 1995 m. iki 2005 m., ir buvo atranka į UEFA taurės turnyrą klubams, nesugebėjusiems patekti į UEFA taurę pagal šalių čempionatų rezultatus.
Europa pasaulio futbolo čempionate
UEFA zonos komandos, dalyvavusios pasaulio futbolo čempionatuose:
Vokietija (17): 1934, 1938, 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010*
Italija (17): 1934,1938,1950,1954,1962,1966,1970,1974,1978,1982,1986,1990,1994,1998,2002,2006,2010
Anglija (13): 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1982, 1986, 1990, 1998, 2002, 2006, 2010
Prancūzija (13): 1930, 1934, 1938, 1954, 1958, 1966, 1978, 1982, 1986, 1998, 2002, 2006, 2010
Ispanija (13): 1934, 1950, 1962, 1966, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010
Belgija (11): 1930, 1934, 1938, 1954, 1970, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002
Serbija (11): 1930, 1950, 1954, 1958, 1962, 1974, 1982, 1990, 1998, 2006, 2010**
Švedija (11): 1934, 1938, 1950, 1958, 1970, 1974, 1978, 1990, 1994, 2002, 2006
Čekija (9): 1934, 1938, 1954, 1958, 1962, 1970, 1982, 1990, 2006***
Vengrija (9): 1934, 1938, 1954, 1958, 1962, 1966, 1878, 1982, 1986
Nyderlandai (9): 1934, 1938, 1974, 1978, 1990, 1994, 1998, 2006, 2010
Šveicarija (9): 1934, 1938, 1950, 1954, 1962, 1966, 1994, 2006, 2010
Škotija (8): 1954, 1958, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1998
TSRS (7): 1958, 1962, 1966, 1970, 1982, 1986, 1990
Austrija (7): 1934, 1954, 1958, 1978, 1982, 1990, 1998
Bulgarija (7): 1962, 1966, 1970, 1974, 1984, 1994, 1998
Lenkija (7): 1938, 1974, 1978, 1982, 1986, 2002, 2006
- Rumunija Rumunija (7): 1930, 1934, 1938, 1970, 1990, 1994, 1998
Portugalija (5): 1966, 1986, 2002, 2006, 2010
Danija (4): 1986, 1998, 2002, 2010
Kroatija (3): 1998, 2002, 2006
Šiaurės Airija (3): 1958, 1982, 1986
Norvegija (3): 1938, 1994, 1998
Airija (3): 1990, 1994, 2002
Graikija (2): 1994, 2010
Slovėnija (2): 2002, 2010
Rusija (2): 1994, 2002
Turkija (2): 1954, 2002
VDR (1): 1974
Slovakija (1): 2010
Ukraina (1): 2006
- Velsas Velsas (1): 1958
Pastabos
- *įtraukiant Nacių Vokietiją ir VFR
- **įtraukiant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją
- ***įtraukiant Čekoslovakiją
Prezidentai
- Ebbe Schwartz (1954–1962)
- Gustav Wiederkehr (1962–1972)
- Sandor Barcs (1972–1973)
- Artemio Franchi (1973–1983)
- Jacques Georges (1983–1990)
- Lennart Johansson (1990–2007)
- Michel Platini (2007–2015)
Šaltiniai
|