Michel Platini
| Mišelis Platini |  Prancūzija
|
| Gimė – 1955 m. birželio 21 d., vieta Žefas | |
| Amplua | saugas |
| Prancūzija Prancūzija 1976–1987 m. |
72 rung. (41 įv.) |
 Kuveitas 1988 m. |
1 rung. (0 įv.) |
| Klubinės komandos | |
| AS Nancy | 1972–1979 m. |
| AS Saint-Etienne | 1979–1982 m. |
| Juventus Torino | 1982–1987 m. |
| Treniruotos komandos | |
| Prancūzijos futbolo rinktinė | 1988–1992 m. |
Michel François Platini (1955–), Prancūzijos futbolininkas, rinktinės saugas, futbolo treneris, šeštasis UEFA prezidentas (2007–2015).
Biografija
Gimė migrantų iš Italijos šeimoje. Su Prancūzijos rinktine laimėjo 1984 m. Europos futbolo čempionatą. Buvo išrinktas geriausiu žaidėju, bei pelnė daugiausia įvarčių. Jis dalyvavo 1978 m., 1982 m., 1986 m. Pasaulio futbolo čempionatuose.
Platini keturis buvo metus Prancūzijos rinktinės treneriu. Perorganizavo 1998 m. pasaulio futbolo čempionatą vykusi Prancūzijoje. Taip pat buvo FIFA techninės plėtros komiteto narys, bei Prancūzijos futbolo federacijos vice prezidentas.
Trenerio karjera
1988 m. lapkričio 1 d. pakeitus Henri Michel tapo Prancūzijos rinktinės vyr. treneriu. Su rinktine pateko į 1992 m. Europos čempionatą vykusi Švedijoje. Laimėjus visas aštuonias varžybas, įskaitant išvykas į Ispaniją, bei Čekoslovakiją, leido patekti į grupės varžybas. Po devyniolikos nepralaimėtų varžybų, tapo favoritais, bet po pirmo rato buvo pašalinti iš varžybų. Platini pasitraukė iš vyr. trenerio pareigų. Nepaisant nesėkmei buvo pripažintas metų treneriu.
UEFA prezidentas
2006 m. liepą viešai patvirtino, kad dalyvaus UEFA prezidento rinkimuose. 2007 m. sausio 26 d. Diuseldorfe laimėjo rinkimus, pakeisdamas prieš tai 16 metų vadovavusi Lennart Johansson.
4 kartus oficialiai lankėsi Lietuvoje (Vilniuje surengtas UEFA vykdomojo komiteto posėdis)[1].
Dalyvavimas čempionatuose
| Čempionatas | Rinktinės vieta | Sužaidė rungtynių |
 |
 |
Raudona kortelė už 2 geltonas | 
| ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pasaulio čempionatai | ||||||||
| Argentina 1978 | I etapas | 3 | 1 | 1 | 0 | 0 | ||
| Ispanija 1982 | 4 vieta | 5 | 2 | 0 | 0 | 0 | ||
| Meksika 1986 | 3 vieta | 6 | 2 | 0 | 0 | 0 | ||
| Žemyno čempionatai | ||||||||
| Prancūzija 1984 | 1 vieta | 5 | 9 | 0 | 0 | 0 | ||
Pasiekimai
Asmeniniai
- 1976 m.:
- Prancūzų sporto žurnalo France Football – Prancūzijos metų žaidėjas;
- 1977 m.:
- Prancūzų sporto žurnalo France Football – Prancūzijos metų žaidėjas;
- L’Équipe laikraščio Prancūzijos čempionų čempionas;
- 1979 m.:
- Išrinktas į FIFA XI žaisti prieš Argentiną;
- 1982 m.:
- Išrinktas į Europos rinktinę žaisti prieš FIFA XI, UNICEF labdaros rungtynėse;
- 1983 m.:
- Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausia įvarčių (16) pelnęs žaidėjas;
- Coppa Super klubų turnyro žaidėjas:
- Chevron apdovanojimas (geriausias įvarčių koeficientas Italijos lygoje);
- Europos metų futbolininkas:
- Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas);
- 1984 m.:
- Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausiai ivarčių (20) pelnęs žaidėjas;
- Europos čempionato turnyro žaidėjas:
- Europos čempionato metu daugiausiai įvarčių pelnęs žaidėjas (9);
- Europos metų futbolininkas:
- Guerin Sportivo žurnalo Italijos čempionato žaidėjas;
- L’Équipe laikraščio Prancūzijos čempionų čempionas:
- Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas);
- Pasaulio futbolo žurnalo metų žaidėjas;
- 1985 m.:
- Serie A (Italijos futbolo lygos divizionas) daugiausia įvarčių (18) pelnęs žaidėjas;
- Chevron apdovanojimas (geriausias įvarčių koeficientas Italijos lygoje):
- Garbės legiono riteris;
- Onze d’Or apdovanojimas (metų žaidėjas):
- Tarpžemyninės taurės finalas, varžybų žaidėjas;
- Pasaulio futbolo žurnalo metų žaidėjas;
- 1987 m.:
- Anglijos futbolo lygos šimtmečio klasikinės varžybos (varžybų žaidėjas);
- 1988 m.:
- Garbės legiono pareigūnas;
- 1991 m.:
- El País laikraščio Europos metų treneris;
- Pasaulio futbolo žurnalo metų treneris;
- 1992 m.:
- Žiemos olimpinių žaidynių Albertville (Prancūzija), kartu su François-Cyrille Grange įžiebė Olimpinę liepsną;
- 2003 m.:
- Artemio Franchi prizas;
- 2004 m.:
- FIFA 100 sąrašas;
- 2007 m.:
- Išrinktas UEFA prezidentu.
Klubiniai pasiekimai
- (antra vieta) – Nancy:
- 1975 m. Prancūzijos Ligue 2 čempionai;
- 1978 m. Prancūzijos futbolo taurės laimėtojai;
- Saint-Étienne:
- 1981 m. Prancūzijos lygos čempionai;
- 1981 m. Prancūzijos futbolo taurė (antra vieta):
- 1982 m. Prancūzijos futbolo taurė (antra vieta);
- Juventus:
- 1983 m. Coppa Super klubų laimėtojas;
- 1983 m. Italijos futbolo taurės laimėtojas:
- 1983 m. Europos taurė, .
- 1984 m. UEFA taurių laimėtojų taurė (laimėtojai):
- 1984 m. Europos Supertaurė (laimėtojai);
- 1984 m. Italijos lygos čempionai:
- 1985 m. Europos taurė (laimėtojai);
- 1985 m. Pasaulio klubų čempionatas (laimėtojai):
- 1986 m. Italijos lygos čempionai.
Tarptautiniai pasiekimai
- 1984 m. Europos futbolo čempionatas;
- 1985 m. Artemio Franchi prizas;
- 1986 m. Pasaulio taurė (trečia vieta).
Šaltiniai
- ↑ „UEFA vadovas – prieš pinigų diktatą“ POŽIŪRIS. Romantiku aikštėje vadintam M. Platini futbolas – aistra, o ne verslas M. Platini: „Esu labai reiklus vadovas ir kietai ginu futbolo vertybes.” Giedrius Janonis, LR korespondentas, M. Kulbio nuotr. 2009-07-02