Lietuvos futbolo rinktinė
| Veikimo laikotarpis | |||
| Vyr. treneris | |||
| Rezultatyviausias žaidėjas | |||
| Aktyviausias žaidėjas | |||
| |||
Lietuvos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Lietuvai.
Istorija
Tarpukario laikotarpis (1923–1940 m.)
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5. Pirmoji pergalė buvo iškovota 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat TSRS okupacijos 1940 m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo.
Iki 1927 metų rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus.
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiuje vykusių Olimpinių žaidynių futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta Šveicarijos rezultatu 0:9[1].
1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą 1930 ir 1935 m.
Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą.
1938 m. PČ atrankos varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko.
Tarybinis laikotarpis (1940–1990 m.)
Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant TSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta.
Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai – Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius. Tais pačiais 1988 m. į sidabrą Europos čempionate iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, Vilniaus „Žalgirio“ klubo gynėjas Viačeslavas Sukristovas.
Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.)
Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2.[2] Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, 1992, 1994, 1996, 1997, 1998, 2005 ir 2010 m.), pridėjus du prieš Antrąjį pasaulinį karą iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. 1999 m. lietuviai Argentinoje žaidė su pasaulio elitui priskiriamais argentiniečiais ir iškovojo lygiąsias 0:0.
Lietuvos rinktinė Europos ir pasaulio futbolo čempionatų atrankos varžybose
Lietuvos rinktinė iki šiol 8 kartus yra bandžiusi patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Iš viso per šiuos bandymus (neskaičiuojant dabar vykstančių 2010 m. PČ atrankos varžybų) Lietuvos rinktinė žaidė 80 rungtynių, iškovojo 25 pergales, 16 kartų sužaidė lygiosiomis ir patyrė 39 pralaimėjimus.
Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2[3]. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir danais) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje[4].
Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš Slovėniją du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su kroatais) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – italams). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių[5].
Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje – Vilniuje – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2[6] ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš Lichtenšteiną, tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš Makedoniją ir 2:0 prieš Islandiją), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams rumunams). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus.
Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė Valdas Ivanauskas)[7], tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – čekams, 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje[8].
Atranka į 2002 m. PČ kol kas yra pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir vengrų (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai Stasį Stankų laikinai pakeitė Julius Kvedaras, o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė Benjaminas Zelkevičius), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti[9].
Atrankos ciklo į 2004 m. EČ starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2003 m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1)[10], o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje.
2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0[11] ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje serbams, 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje[12] (plačiau žr. 'Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).
Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1)[13], vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti[14] (plačiau žr. Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje).
Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0[15], pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje[16] (plačiau žr. Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).
Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0[17] ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas.
Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose
| Metai | Europos čempionatas | Pasaulio čempionatas | ||
| Atrankos varžybos | Finalinis turnyras | Atrankos varžybos | Finalinis turnyras | |
| 1930 m. | — | — | 1930 m. pasaulio futbolo čempionatas: Nedalyvavo | |
| 1934 m. | — | 1 grupė: | Nepateko | |
| 1938 m. | — | 8 grupės I etapas:
|
Nepateko | |
Olimpinės žaidynės
1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Tai yra aukščiausias tarptautinis Lietuvos rinktinės pasiekimas. Lietuva buvo viena iš 22 šalių, dalyvavusių futbolo turnyre. Lietuviai į žaidynes vyko beveik be tarptautinių rungtynių patirties - vienintelės tokios rungtynės buvo sužaistos prieš metus su Estija. Be to, dėl finansavimo nebuvo surengta nė vienos treniruotės ir tik likus kelioms dienoms pradėta ieškoti žaidėjų. Išvyka į Paryžių neapsiėjo be nuotykių – žaidėjai turėjo iškęsti alinančią 40 valandų kelionę traukinio vagone. Nuo atvykimo į olimpinį kaimelį 3 val. nakties iki rungtynių su Šveicarija buvo likę tik 10 valandų.
Tokios aplinkybės nulėmė labai prastą žaidėjų sportinę formą prieš susitikimą su Šveicarija – lietuviai pralaimėjo 0-9 ir pasitraukė iš tolesnės kovos žaidynėse. Šveicarų pajėgumą vėliau įrodė tai, kad jie tapo olimpinių žaidynių vicečempionais, tik finale nusileidę 0-3 Urugvajui. Lietuvos olimpinėje rinktinėje žaidė Valerijonas Balčiūnas, Stasys Janušauskas-Janušas, Jurgis Hardingsonas, Stasys Razma, Vincas Bartuška, Leonas Juozapaitis, Edvardas Mikučiauskas, Stasys Sabaliauskas, Stepas Garbačiauskas, Hansas Gecas, Juozas Žebrauskas, atsargoje žaidė Vladas Byla ir Juozas Žukauskas. Į žaidynes neišvyko viena reikšmingiausių XX a. Lietuvos asmenybių, futbolo kūrimo entuziastas legendinis lakūnas Steponas Darius.
Sugrįžus iš Paryžiaus futbolininkus užgriuvo kritikos lavina. Tačiau olimpinės žaidynės lietuviams tapo gera pamoka. Žaidynėse įgytą patirtį lietuviai išnaudojo rungtynėse prieš Latvijos ir Estijos rinktines. Susitikimas Taline prieš estus rugpjūčio 24 d. laimėtas 2-1 ir tai tapo pirmąja Lietuvos futbolo rinktines pergale.[18]
Pasaulio čempionatai
- 1930 m. – nedalyvavo.
- 1934–1938 m. – neįveikė atrankos.
- 1950–1990 m. – žr. TSRS futbolo rinktinė.
- 1994–2010 m. – neįveikė atrankos.
Europos čempionatai
- 1960–1992 m. – žr. TSRS futbolo rinktinė.
- 1996–2012 m. – neįveikė atrankos.
Šablonas:Lietuvos rinktinės atrankos
Žaidėjai ir treneriai
Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai
Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetesiantys žaidėjai.
| # | Žaidėjas | Karjera rinktinėje | Rungtynės | Įvarčiai |
|---|---|---|---|---|
| 1. | Andrius Skerla | nuo 1996 m. | 84 | 1 |
| 2. | Deividas Šemberas | nuo 1996 m. | 76 | 0 |
| 3. | Tomas Danilevičius | nuo 1998 m. | 69 | 19 |
| 4. | Aurelijus Skarbalius | 1991–2005 m. | 65 | 5 |
| 5. | Gintaras Staučė | 1992–2004 m. | 61 | 0 |
| 6. | Marius Stankevičius | nuo 2001 m. | 59 | 5 |
| 7. | Žydrūnas Karčemarskas | nuo 2002 m. | 58 | 0 |
| 8. | Edgaras Jankauskas | 1991–2008 m. | 56 | 10 |
| Andrius Tereškinas | 1991–2000 m. | 56 | 3 | |
| Tomas Žvirgždauskas | nuo 1998 m. | 56 | 0 |
Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai
Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetesiantys žaidėjai.
| # | Žaidėjas | Karjera rinktinėje | Įvarčiai (rungtynės) | Įv./rungt. |
|---|---|---|---|---|
| 1. | Tomas Danilevičius | nuo 1998 m. | 19 (69) | 0,275 |
| 2. | Antanas Lingis | 1928–1938 m. | 12 (33) | 0,36 |
| 3. | Edgaras Jankauskas | 1991–2008 m. | 10 (56) | 0,18 |
| 4. | Virginijus Baltušnikas | 1990–1998 m. | 9 (42) | 0,21 |
| 5. | Jaroslavas Citavičius | 1926–1933 m. | 8 (24) | 0,33 |
| Valdas Ivanauskas | 1990–2000 m. | 8 (28) | 0,29 | |
| Darius Maciulevičius | 1991–2005 m. | 8 (38) | 0,21 | |
| Robertas Poškus | nuo 1999 m. | 8 (48) | 0,17 | |
| 9. | Artūras Fomenka | 1996–2003 m. | 7 (23) | 0,3 |
| Tomas Ražanauskas | nuo 1995 m. | 7 (41) | 0,18 | |
| Igoris Morinas | 1996–2004 m. | 7 (51) | 0,14 |
Garsūs žaidėjai
- Edgaras Jankauskas (1991–2008) – 2003 m. UEFA taurės ir 2004 m. Čempionų lygos laimėtojas su Porto.
- Antanas Lingis (rinktinėje žaidė 1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.
- Romualdas Marcinkus – žaidė 1927–1938 m., nuo 1931 m. kapitonas, nuo 1934 m. žaidžiantysis treneris
- Arminas Narbekovas (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju.
- Valdas Ivanauskas (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė Bundeslygoje už Hamburger SV.
- Aurelijus Skarbalius (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas.
- Gintaras Staučė (1992–2004) – atstovavo Spartak Moskva, Galatasaray Istanbul, MSV Duisburg klubams.
- Deividas Šemberas (1996-) – 2005 m. UEFA taurės laimėtojas su Maskvos CSKA.
- Andrius Skerla (1996–2011) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas.
- Tomas Danilevičius (1998-) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.
- Marius Stankevičius (2001-) – keletą sezonų rungtyniavo Serie A ir La Liga klubuose.
Treneriai
Tarpukariu Lietuvos rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis Romualdas Marcinkus, o 25 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.[19]
- 1923–1926 be trenerio
- Vengrijos vėliava Vengrija Fricas Molnaras, 1927
- 1928–1932 be trenerio
Austrija Vincencas Ditrichas, 1930–1931- Romualdas Marcinkus, 1932
- Austrija Maksimilianas Goldas, 1933
Čekoslovakija Vaclavas Šimonas, 1934- Romualdas Marcinkus, 1935–1936
- Austrija Karlas Jisda, 1937
- Česlovas Šopys, 1938
- Romualdas Marcinkus, 1938
Vokietija Vilibaldas Hanas, 1939–1940- K. Brazauskas, 1941
- Voldemaras Jaškevičius, 1945–1947
Rusija Georgij Glazkov, 1948–1949- Stanislovas Paberžis, 1956
- Jonas Vaškelis, 1966
- Benjaminas Zelkevičius, 1979, 1990–1991
- Algimantas Liubinskas, 1992–1994
- Šenderis Giršovičius, 1992
- Stasys Stankus, 1993
- Benjaminas Zelkevičius, 1995–1997
- Raimondas Kotovas, 1997
- Romualdas Lavrinavičius, 1997
- Eugenijus Riabovas, 1997–1998
- Šenderis Giršovičius, 1998
- Kęstutis Latoža (1998 – 1999-09)
- Robertas Tautkus (1999-10 – 1999-11)
- Stasys Stankus (1999-11 – 2000-10)
- Julius Kvedaras (2000-10 – 2000-11)
- Benjaminas Zelkevičius (2000-11 – 2003-02)
- Algimantas Liubinskas (2003-03 – 2008-07)
Portugalija Jose Couceiro (2008-08 – 2010-02)- Raimondas Žutautas (2010-02 – 2011-10)
Vengrija Laszlo Csaba (2012-01 – 2013-09)- Igoris Pankratjevas (2013-10 – 2015-10)
- Edgaras Jankauskas (2016-01 – 2018-12)
- Valdas Urbonas (2019-02 –
Šaltiniai
- ↑ http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html
- ↑ UEFA Member associacion profile – Lithuania
- ↑ http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU
- ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994
- ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996
- ↑ http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL
- ↑ http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH
- ↑ http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/
- ↑ http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/
- ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pasauli-pribloske-lygiosios-vokietijoje-7554
- ↑ http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html
- ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006
- ↑ http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm
- ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008
- ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas
- ↑ http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/
- ↑ http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html
- ↑ http://www.lff.lt/lt/article/futbolininkai_pries_90_metu_tapo_pirmaisiais_lietuvos_olimpieciais
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 24 p.