FK Nevėžis Kėdainiai
- Kėdainių „Nevėžiu“ 1993–1994 m. vadinosi FK Chemikas Kėdainiai. Ankstyvu sovietmečiu „Nevėžis“ vadinosi EAG, o vėlyvuoju EAG vardas atiteko gamyklos komandai EAG Kėdainiai (1980).
Lietuva | FK Nevėžis Kėdainiai | |||||
Įkūrimas | 1945 m. | |||||
Miestas | Kėdainiai | |||||
Lyga (nuo 2021 m.) |
Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga | |||||
http://int.soccerway.com/teams/country/club/3787 | ||||||
| ||||||
http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=15847 | ||||||
http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=18 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process. | ||||||
http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=25 („Chemikas“ 1994 m.) | ||||||
Oficiali svetainė | http://www.fknevezis.lt | |||||
Dublerinės komandos | Nevėžio senjorai Kėdainiai |
Istorija
Po II pasaulinio karo gana ilgai Kėdainių komandos didesnių laimėjimų nepasiekė. Iš pradžių, 1945 m. suburta „Žalgirio“ komanda.[1] 1959 m. Kėdainių komanda veikė prie Kėdainių elektros aparatūros gamyklos [2] (EAG), kuri buvo įkurta 1958 m. ir priklausė Vilniaus „Elfos“ gamybiniam susivienijimui. EAG sporto komanda priklausė „Nemuno“ draugijai,[3] 1960 m. ji jau pateko į LTSR aukščiausiąją futbolo lygą. 1962 m. įkurtas futbolo klubas „Nevėžis“, vis dar veikęs prie EAG.[4] 1968 m. gamyklos direktorius Stasys Sakalys aktyviai rėmė komandą, komanda žaidė su Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos ekipomis ir visas trejas rungtynes laimėjo.[5]
Laikotarpis tarp 1966 ir 1973 m. buvo „Nevėžio“ aukso amžius – laimėti Lietuvos čempionų vardai, sidabro ir bronzos medaliai, Lietuvos taurė. Per ypač trumpą laikotarpį klubas 5 kartus (1967, 1968, 1970, 1972, 1973 m.) laimėjo „Tiesos“ taurę, todėl antrasis „Tiesos“ taurės prizas – gintarinis trofėjus „Nevėžiui“ atiteko visiems laikams[6] (dabar saugomas Kėdainių krašto muziejuje81-7|[7]). 1970 m. TSRS kūno kultūros kolektyvų taurės varžybose „Nevėžis“ pasiekė pusfinalį, kur per pratęsimą 0-1 pralaimėjo Cementnik Nikolaev komandai.[8] 1972–1973 m. „Nevėžis“ dukart iš eilės laimėjo dublį – Lietuvos čempionatą ir taurę, ko pakartoti kol kas nepavyko niekam.81-7|[7] LTSR aukščiausiojoje lygoje „Nevėžis“ žaidė iki 1988 m. Visus tuos metus už komandos vairo stovėjo buvęs Elektros aparatūros gamyklos direktorius Stasys Sakalys, puoselėjęs futbolą Kėdainiuose.
1992–1993 m. sezono viduryje komanda pervadinta „Chemiku“, o „Nevėžiu“ pavadintas buvęs „Chemiko“ klubas, kuris po 1994 m. prijungtas prie tuometinio „Chemiko“. Po krizės „Nevėžis“ vėl grįžo į jau nepriklausomos Lietuvos aukščiausiąją lygą 1997 m. ir 6 metus dalyvavo čempionatuose, užimdamas 6-10 vietas. Tačiau 2002 m. aukščiausios lygos sezone „Nevėžis“ užėmė paskutiniąją vietą ir 2003 m. žaidė jau I lygoje. 2004 m. sezonas pranoko visus lūkesčius – komanda padarė didelį šuolį į priekį, užimdama prizinę 3-ąją vietą I lygoje ir pagal sportinį principą iškovodama teisę 2005 m. dalyvauti aukščiausioje lygoje. 2005 m. klubas pirmą kartą gavo UEFA licenciją, kuri suteikė teisę dalyvauti A lygoje, tačiau po 2006 m. klubas vėl iškrito į I lygą, kur žaidžia iki šiol.
|
Treneriai
- Aleksandras Janonis, 1961–1963
- Leonas Ulevičius, 1964
- Henrikas Markevičius, 1965–1975
- Aleksas Šalkauskas, 1974
- Andrius Paškevičius, 1976–1977
- Algimantas Gricius, 1978–1983, 1985, 1988
- Anatolijus Semionovas, 1984
- Romualdas Lavrinavičius, 1986
- Stanislovas Tiškus, 1989–1992
- R. Kišonas, 1992
- Romaldas Juknevičius, 1993–1999
- Vidmantas Urbonas, 2000
- Romaldas Juknevičius, 2001–2002
- Robertas Žalys, 2002
- Vygandas Jodenis, 2003
- Vitalijus Stankevičius, 2004–2005
- Vytautas Vaškūnas, 2005–2007
- Vidmantas Urbonas, 2008
- S. Aliubavičius, 2008
- Saulius Vertelis, 2010, 2012–
- Darius Urbelionis, 2015
Žymūs žaidėjai
- Algirdas Biliūnas, 1972
- Marius Činikas, 1999-2004
- Bronius Dambrauskas, ~1967
- Algirdas Gustaitis, 1970
- Arvydas Janonis
- Romaldas Juknevičius
- Zenonas Juška, 1952–1953 ir 1957–1964
- Alfredas Linkevičius, ~1970
- Darius Maciulevičius, 2010-
- Henrikas Markevičius, 1966
- Gytis Padimanskas, 1999
- Gintautas Papečkys, 1970
- Vincas Paura, ~1970
- Raimundas Pikelis, ~1970
- Jonas Rudžianskas, kapitonas ~1970
- Jonas Staniulis, ~1967
- Aleksas Šalkauskas, ~1967
- Juozas Vaitkevičius, ~1970
- Valentinas Voščevas, ~1970
Aukščiausioji lyga
Daugiausia aukščiausiojoje lygoje atstovavo:[9]
- Algimantas Gricius (294)
- Rimantas Ernaitis (263)
- Aleksas Šalkauskas (256)
- Stanislovas Tiškus (254)
- Henrikas Jankauskas (238)
- Lygaudas Alekna (230)
- Jonas Kačerauskas (228)
- Romaldas Juknevičius (220)
- Vincas Paura (217)
- Vilius Čiplys (206)
- Raimundas Pikelis (203)
- Romualdas Garkauskas (189)
- Mykolas Marozas (184)
- Edvinas Sakalys (183)
- Juozas Vaitkevičius (176)
- Vaidas Strumeckas (160)
- Henrikas Markevičius (153)
- Jonas Rudžianskas „152)
- Eugenijus Butkus (151)
- Robertas Silajevas (150)
Snaiperiai
Daugiausia įvarčių įmušę aukščiausiojoje lygoje:[10]
- Vincas Paura (87)
- Lygaudas Alekna (77)
- Romaldas Juknevičius (53)
- Henrikas Jankauskas (45)
- Mykolas Marozas (40)
- Vilius Čiplys (39)
- Valentinas Voščevas (37)
- Juozas Rakauskas (37)
- Romualdas Garkauskas (36)
- Anatolijus Semionovas (34)
- Eugenijus Butkus (33)
- Vladimiras Kurasovas (32)
- Alfredas Linkevičius (32)
- Ervinas Vaitkevičius (31)
- Aleksas Šalkauskas (29)
- Bronius Dambrauskas (28)
- Rimantas Ernaitis (27)
- Stanislovas Tiškus (23)
- Zigmas Laukaitis (22)
- Henrikas Markevičius (21)
Šaltiniai
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // 19 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 79 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 5 (1961–1964 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. // 17 psl.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // 77 p.
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1968-08-15
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // 3 p.
- ↑ 81_7-0|7,0 81_7-1|7,1 Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // 81 p.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 144 p.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // 204 p.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // 205 p.
|