FK Žalgiris

Wikipedia

Lietuva

FK Žalgiris

Įkūrimas

1941 m.

Miestas

Vilnius

Lyga
(nuo 2010 m.)

Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga

http://int.soccerway.com/teams/country/club/1406

Lyga	Vieta	Zona

http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=15837

http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=27 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process.

http://www.futbolinis.lt/content/team/10020/lt/

Oficiali svetainė

http://www.zalgiris-vilnius.lt

Dublerinės komandos

Spartako jauniai Vilnius, Žalgirietis-73 Vilnius, Žalgirietis-74 Vilnius, Žalgirietis-75 Vilnius, Žalgiris-B Vilnius, Žalgiris-C Vilnius

Klubas pavadintas Žalgirio mūšiui – pergalei prieš Ordiną atminti. Šis lietuvių tautai svarbus motyvas atsirado tik 1962 m. – iki tol komanda vadinosi sovietiniais motyvais „Spartakas“.

Istorija

Užėjus sovietams 1941 m., Vilniuje įkurtas „Spartakas“, kuris iširo užėjus vokiečiams. 1945–1947 m. LTSR varžybose žaidė dar viena Vilniaus „Žalgirio“ komanda – šias dvi komandas teisėtai būtų galima laikyti tikrosiomis dabartinio „Žalgirio“ ištakomis. Po 1947 m. sezono Vilniaus „Žalgiris“ iširo, bet 1947 m. pabaigoje ar 1948 m. pradžioje įkurtas Vilniaus „Spartakas“, kuris perėmė Dinamo Vilnus vietą TSRS varžybose.

Sovietmečiu pagrindinėmis, reprezentacinėmis respublikų ir kai kurių didmiesčių komandomis buvo meistrų komandos – faktiškai profesionalių žaidėjų rinktinės. Toks sovietmečio Lietuvoje ir buvo „Žalgiris“ – tikriausiai dėl to klubas apeliuoja ne tik į savo, bet ir 1946 m. Kauno „Spartako“ bei 1947 m. Vilniaus „Dinamo“ istoriją – tų komandų, kurios žaidė TSRS varžybose, o 1947 m. komanda pastaroji jau oficialiai buvo meistrų ekipa. Tikriausiai dėl to Vilniaus „Žalgiris“ oficialiai savo įkūrimo data laiko 1947 m. „Spartako“ vardu komanda žaidė iki 1961 m.

1962 m. „Spartako“ sporto draugija Lietuvoje prijungta prie „Žalgirio“ draugijos,^[1] tad ir reprezentacinė šalies futbolo komanda 1962 m. pervadinta „Žalgiriu“. 1947–1989 m. klubas dalyvavo SSRS čempionatuose (nuo I iki aukščiausiosios lygos), 1953 m. pirmą kartą rungtyniavo aukščiausiajame SSRS divizione. Sėkmingiausiai SSRS čempionate „Žalgiriui“ susiklostė 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius. Tais metais Zagrebe vykusiose XIV pasaulio studentų žaidynėse (Universiadoje) „Žalgirio“ futbolininkai laimėjo auksą, finalę įveikę Pietų Korėją 5-0.^[2]

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, „Žalgiris“ persikėlė rungtyniauti į Lietuvos pirmenybes. 1990 m. kovo 9 d. komanda dar spėjo sužaisti vienerias TSRS aukščiausiosios lygos pirmenybių rungtynes prieš Cernomorec Odessa (0-1). Per 1990 m. iš klubo pasitraukė beveik visi pajėgiausi žaidėjai (liko tik Valdemaras Martinkėnas ir Gintaras Kvitkauskas, 1991 m. žaidė ir Virginijus Baltušnikas), klubas nelaimėjo nei pirmenybių, nei taurės. Tačiau „Žalgiris“ iškovojo Lietuvos čempionų titulus 1991, 1992 ir 1999 m., taip pat penkis kartus laimėjo LFF taurę.

2008 m. klubą ištiko finansinė krizė, jos vadovui išvykus į Rusiją ir nepadengus skolų. Komanda žaidė negaudama algų ir metų pabaigoje klubą buvo ant išnykimo slenksčio. Tačiau 2009 m. komandos žaidėjai, treneriai ir Pietų IV Vilnius aistruoliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir 2009 m. vasario 23 d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“.^[3] Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus A lygos komandų skaičiui 2010 m. klubas buvo priimtas į aukščiausiąją lygą, kur 2013–2016 m. keturiskart iš eilės tapo Lietuvos čempionu.

1941 m. – Spartakas Vilnius 1945 m. – Žalgiris Vilnius 1948 m. – Spartakas Vilnius 1962 m. sausio mėn. – Žalgiris Vilnius 1993 m. liepos mėn. – Žalgiris-EBSW Vilnius 1996 m. sausio mėn. – FK Žalgiris Vilnius 2009 m. – VMFD Žalgiris 2014 m. lapkričio 25 d. – FK Žalgiris

Klubo emblemos
1949–1961 m.
~1962 m.
~1980 m.
1989–1993 m.
1995–1997 m.
1998 m.
1999 m.
2000–2008 m.
2009–2012 m.
Ltuzal 2012.jpg

2012–2014 m.

TSRS trofėjai

Turnyrai	Laureatas			Sezonų skaičius
Lygos	1-oji vieta	2-oji vieta	3-oji vieta	Dalyvavimo sezonai
Taurės	Trofėjus	Finalas	Pusfinalis	Dalyvavimo sezonai
Klaida: nenustatytas joks vietinis kintamasis „lyga“.	0×	0×	1×	5×
Klaida: nenustatytas joks vietinis kintamasis „lyga“.
Klaida: nenustatytas joks vietinis kintamasis „lyga“.	0×	0×	1×	1×
Klaida: nenustatytas joks vietinis kintamasis „lyga“.
Lygos zonos	1-oji vieta	2-oji vieta	3-oji vieta	Dalyvavimo sezonai

TSRS sezonai

Sezonai TSRS lygose^[4]
Metai	Lyga	Zona	Vieta	Rungtynės	Pergalės	Lygiosios	Pralaimėjimai	Įvarčiai+	Įvarčiai-	Taškai
1948 m.	II grupė	Centrinė zona	4	28	15	6	7	54	30	36
1949 m.	II grupė	Centrinė zona	3	26	17	4	5	66	24	38
1950 m.	B klasė		3	26	13	6	7	53	37	32
1951 m.	B klasė		7	34	15	9	10	47	40	39
1952 m.	B klasė	Charkovo pogrupis	1	5	3	2	0	6	1	8
1952 m.	B klasė	Finalas	2	16	6	7	3	23	20	19
1953 m.	A klasė		11	20	2	7	11	10	33	11
1954 m.	B klasė	2 pogrupis	2	22	13	6	3	33	13	32
1954 m.	B klasė	Finalas	2	5	2	3	0	4	2	7
1955 m.	B klasė	1 zona	4	30	13	10	7	40	29	36
1956 m.	B klasė	1 zona	9	34	12	11	11	51	29	35
1957 m.	B klasė	2 zona	11	34	13	6	15	37	42	32
1958 m.	B klasė	3 zona	10	30	9	11	10	31	31	29
1959 m.	B klasė	4 zona	5	28	14	6	8	38	31	34
1960 m.	A klasė	2 pogrupis	11	20	1	5	14	12	39	7
1960 m.	A klasė	Dėl 19–22 vietos	20	6	1	4	1	8	8	6
1961 m.	A klasė	1 pogrupis	11	20	3	5	12	18	46	11
1961 m.	A klasė	Dėl 11–22 vietos	20	12	4	0	8	15	18	8
1962 m.	A klasė	1 pogrupis	11	20	1	9	10	12	42	11
1962 m.	A klasė	Dėl 13–22 vietos	22	10	3	1	6	10	24	7
1963 m.	A klasė	2 pogrupis	14	34	9	10	15	36	42	28
1964 m.	A klasės 2 grupė	1 pogrupis	3	24	10	9	5	30	26	29
1964 m.	A klasės 2 grupė	Finalas	5	14	5	5	4	20	16	15
1965 m.	A klasės 2 grupė	2 pogrupis	3	30	15	6	9	47	31	36
1965 m.	A klasės 2 grupė	Finalas	10	16	3	6	7	11	18	12
1966 m.	A klasės 2 grupė	1 pogrupis	1	32	18	7	7	45	23	43
1966 m.	A klasės 2 grupė	Finalas	2	4	2	1	1	2	2	5
1967 m.	A klasės 2 grupė	1 pogrupis	15	38	11	11	16	30	34	33
1968 m.	A klasės 2 grupė	1 pogrupis	16	40	11	11	18	30	43	33
1969 m.	A klasės 2 grupė	4 pogrupis	1	40	21	11	8	50	21	53
1969 m.	A klasės 2 grupė	Finalas	4	3	1	0	2	2	2	2
1970 m.	A klasės 1 grupė		10	42	15	11	16	46	40	41
1971 m.	I lyga		20	42	9	17	16	30	45	35
1972 m.	II lyga	2 zona	5	37	15	13	9	44	34	58
1973 m.	II lyga	2 zona	3	32	18	7	7	48	23	41
1974 m.	II lyga	2 zona	8	40	14	15	11	50	40	43
1975 m.	II lyga	2 zona	1	34	23	7	4	67	24	53
1975 m.	II lyga	Pusfinalis	6	5	0	3	2	3	6	3
1976 m.	II lyga	1 zona	3	38	20	6	12	67	31	46
1977 m.	II lyga	1 zona	1	40	30	8	2	80	21	68
1977 m.	II lyga	Pereinamosios	1	3	2	0	1	3	2	4
1978 m.	I lyga		7	38	11	19	8	38	37	41
1979 m.	I lyga		6	46	19	10	17	61	54	48
1980 m.	I lyga		18	46	15	14	17	50	39	42
1981 m.	I lyga		6	46	17	15	14	48	39	46
1982 m.	I lyga		1	42	23	10	9	65	34	56
1982 m.	I lyga	Papildomos	1	1	1	0	0	1	0	2
1983 m.	Aukščiausioji lyga		5	34	15	9	10	38	36	39
1984 m.	Aukščiausioji lyga		9	34	12	11	11	30	38	34
1985 m.	Aukščiausioji lyga		7	34	12	11	11	43	49	34
1986 m.	Aukščiausioji lyga		8	30	11	8	11	32	37	30
1987 m.	Aukščiausioji lyga		3	30	14	8	8	43	29	36
1988 m.	Aukščiausioji lyga		5	30	14	7	9	39	35	35
1989 m.	Aukščiausioji lyga		4	30	14	8	8	39	29	36
1990 m.	Aukščiausioji lyga		—	1	0	0	1	0	1	0

UEFA varžybos

Sezonas	Taurės turnyras
Sezonas	Čempionų	Taurių	UEFA
1988–1989 m.			1/32 f.
1989–1990 m.			1/16 f.
1992–1993 m.	1/16 f.
1993–1994 m.		1/32 f.
1994–1995 m.		1/16 f.
1995–1996 m.		1/16 f.
1996–1997 m.			1/64 f.
1997–1998 m.		1/32 f.
1998–1999 m.			1/64 f.
1999–2000 m.	1/64 f.
2000–2001 m.			1/128 f.
2001–2002 m.			1/128 f.
2004–2005 m.			1/128 f.
2012–2013 m.			1/256 f.
2013–2014 m.			1/64 f.
2014–2015 m.	1/128 f.
2015–2016 m.	1/128 f.
2016–2017 m.	1/128 f.
2017–2018 m.	1/128 f.
2018–2019 m.			1/128 f.
2019–2020 m.			1/512 f.
2020–2021 m.			1/256 f.
Kartai	6	4	12
Pasiekimas	1/16 f.	1/16 f.	1/16 f.

Intertoto taurė
Turnyras	Įveikta etapų	Pasiekimas
2002 m.	1	1/8 f.
2003 m.	0	1/16 f.
2005 m.	3	1/2 f.

Dubleriai

Dinamo-2 Vilnius, 1947 m.
Dinamo Vilnius, 1945–1954 m.^[5]
Spartakas-2 Vilnius, 1954–1960 m.

Treneriai

Voldemaras Jaškevičius, 1947
Jaroslavas Citavičius, 1947–1948
Georgij Glazkov, 1948–1951
Andrejus Protasovas, 1951
Urij Hodotov, 1952–1953
Stasys Paberžis, 1953–1957
Vytautas Saunoris, 1958–1960
Zenonas Ganusauskas, 1961–1962, 1967–1968
Serafim Holodkov, 1963–1965, 1971–1973
Jonas Vaškelis, 1966–1967
Algirdas Vosylius, 1969–1971
Algirdas Klimkevičius, 1974–1976
Benjaminas Zelkevičius, 1977–1982, 1985–1995
Algimantas Liubinskas, 1983–1985
Vytautas Jančiauskas, 1991–1992
Eugenijus Riabovas, 1996–1999
Andrij Bal, 2000
Eugenijus Riabovas, 2000–2001
Kęstutis Latoža, 2002
Eugenijus Riabovas, 2003–2004
Kęstutis Latoža, 2004-2005
Saulius Širmelis, 2005
Igoris Pankratjevas, 2006
Arminas Narbekovas, 2006–2007
Vaceslav Mogilnyj, 2008
Mindaugas Čepas, 2008–2009
Igoris Pankratjevas, 2010-07 – 2010-12
Vitalijus Stankevičius, 2011-01 – 2011-12
Kroatija Damir Petravic, 2012-01 – 2012-08
Lenkija Marek Zub, 2012-08 – 2014-12
Valdas Dambrauskas, 2014-12 – 2017-10-23
Baltarusija Aleksandr Brazevic, 2017-10-24 – 2017-11-24
Aurelijus Skarbalius, 2017-11-27 – 2018-06-21
Valdas Urbonas, 2018-06-23 – 2019-02-02
Lenkija Marek Zub, 2019-02-13 – 2019-07-15
Portugalija Joao Luis Martins, 2019-07-15 – 2019-11-27
Baltarusija Aleksej Baga, 2020-01-19 – 2020-12-21
Kazachija Vladimir Ceburin, 2021-01-11

Žymūs žaidėjai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos TSR meistrų komandų futbolininkai.

Virginijus Baltušnikas, 1985-1990, 1991-1992, 1994-1995, 1997-1998
Vytautas Dirmeikis, 1970-1973, 1975-1981
Šenderis Giršovičius, 1974
Petras Glodenis, 1962-1966, 1969, 1973-1974
Juzefas Jurgelevičius, 1965, 1967-1970, 1973-1980
Romualdas Juška, 1962-1965, 1970-1971
Gintautas Kalėdinskas, 1963-1973
Stasys Ramelis, 1959-1973
Eugenijus Riabovas, 1976-1981
Algirdas Žilinskas, 1962-1975
Stasys Danisevičius, 1976-1979, 1981-1986
Sigitas Jakubauskas, 1978-1989
Valdas Kasparavičius, 1976, 1978, 1980-1986
Valdemaras Martinkėnas, 1989
Kęstutis Latoža, 1968-1983
Algirdas Kulikauskas, 1953-1965
Vaclovas Jurkus, 1977-1988
Arvydas Janonis, 1978-1989
Stasys Baranauskas, 1980-1989, 1997
Valdas Ivanauskas, 1984, 1986–1990
Edgaras Jankauskas, 1991–1996
Žydrūnas Karčemarskas, 1998, 2001
Arminas Narbekovas, 1983–1990
Stasys Paberžis, 1947–1951
Vytautas Saunoris, 1947-1955
Robertas Poškus, 1999
Deividas Šemberas 1996-1998
Ričardas Zdančius, 1991-1994
Viačeslavas Sukristovas, 1984-1990, 1997-1998
Igoris Pankratjevas, 1983-1989
Benjaminas Zelkevičius, 1963-1967, 1969-1973
Robertas Fridrikas, 1985–1989, 1991
Mindaugas Kalonas, 2001
Aurelijus Skarbalius, 1992–1994
Andrius Skerla, 1995–1996
Darius Maciulevičius, 1991-1995
Aidas Preikšaitis, 1989-1996
Andrius Tereškinas, 1990–1996, 2005
Igoris Morinas, 1996-1998, 2004-2010
Tomas Žvirgždauskas, 1991-1995

Šaltiniai

↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 5 (1961–1964 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. // 20 psl.
↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 217 p.
↑ http://www.zalgiris-vilnius.lt/lt/vmfd_zalgiris
↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 349–354 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 125 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius – 123% (+32-0=32 wiki spaudos ženklai).
– redaktorius – 0% (+0-6=-6 wiki spaudos ženklai).

[1] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 5 (1961–1964 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. // 20 psl.

[2] Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 217 p.

[3] ttp://www.zalgiris-vilnius.lt/lt/vmfd_zalgiris

[4] Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 349–354 p.

[5] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 125 p.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]