Algirdas Juozapas Kulikauskas
| Algirdas Juozapas Kulikauskas |  Lietuva
|
| Gimė – 1933 m. sausio 10 d., vieta Marijampolė | |
| Mirė – 2018 m. birželio 17 d., Marijampolė | |
| Amplua | gynėjas, saugas |
  Marijampolė Marijampolė | |
 Lietuva 1956 m. |
5 rung. (0 įv.) |
| Klubinės komandos | |
| Cukraus fabrikas Marijampolė | 1950 m. |
| Dinamo Vilnius | 1951–1952 m. |
| Spartak Vilnus | 1953–1966 m. |
| Elektronika Vilnius | 1966–1973 m. |
| Treniruotos komandos | |
| Žalgiris Vilnius | 1966–1967 m. |
| RVJSM Vilnius | 1967–1976 m. |
| Vienybė Ukmergė | 1981–1982 m. |
| Sūduva Marijampolė | 1988–1990 m. |
| Šilas Kazlų Rūda | 2002–2005 m. |
Algirdas Juozapas Kulikauskas (1933–2018), Lietuvos futbolininkas, rinktinės gynėjas (1956), TSRS sporto meistras (1957), LTSR nusipelnęs treneris (1973).[1]
Biografija
Gimė Marijampolėje. Žaidė TSRS B klasės ir antrojoje rinktinėse.[2] 1951–1955 m. studijavo VU medicinos fakultete, 1960 m. baigė KKI.[3] 1979–1983 m. Vilniaus statybos ir remonto tresto sporto kolektyvo vadovas. Pirmasis Lietuvoje subūrė ir treniravo Vilniaus moterų futbolo komandą (1969). 1997 m. išrinktas į visų laikų geriausiųjų Lietuvos futbolininkų simbolinę rinktinę (antrasis pagal reitingą).[4]
Su Lietuvos jaunių rinktine iškovojo bronzos medalius SSSR čempionate. 1953 m. balandžio 19 d. debiutavo Vilniaus meistrų futbolo komandoje, kai tuometis Vilniaus „Spartakas“ turėjo pirmą galimybę susigrumti su pajėgiausiomis TSRS komandomis aukščiausioje – A klasėje. Debiutinėse A Kulikausko rungtynėse, stebint net 17 tūkstančių žiūrovų, „Spartakas“ namuose 3-1 nugalėjo Maskvos „Torpedo“.
Iš viso elitiniame TSRS futbolo divizione (1953 ir 1960–1962 m.) A. Kulikauskas sužaidė 98 rungtynes, dar 258 kartus Lietuvos reprezentacinės komandos garbę jis gynė žemesnėje – B klasėje. Vidurio gynėjo pozicijoje žaidęs A. Kulikauskas per 356 rungtynes įmušė 9 įvarčius. 1957 m. A. Kulikauskui buvo suteiktas SSRS sporto meistro vardas.
Lietuvos rinktinės gretose 1956 m. A. Kulikauskas sužaidė 5 rungtynes TSRS tautų spartakiadoje Maskvoje. Žaidė SSSR B klasės ir antrojoje rinktinėse, buvo ir olimpinės bei pirmosios rinktinių kandidatas.
Baigęs futbolininko karjerą meistrų komandoje, A. Kulikauskas 1966–1967 m. dirbo Vilniaus „Žalgirio“ treneriu, 1976 m. – komandos viršininku.[5] Taip pat vadovavo Vilniaus statybos ir remonto tresto sporto kolektyvui, treniravo Ukmergės „Vienybės“, Marijampolės „Sūduvos“, Kazlų Rūdos „Šilo“ komandas. 1977 m. įkurto veteranų futbolo klubo „Meistrai“ viceprezidentas.[6]
Apie 2006–2007 m. vadovavo Rūdiškių sporto centrui,[7] pavadintam jo vardu.[8] Už nuopelnus Lietuvos sportui buvo apdovanotas KKSD aukso medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2003, 2008).[9]
Palaidotas Marijampolės senosiose kapinėse.
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 443 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // 429 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 3029 p.
- ↑ http://lse.lt/index.php?2242144445
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Vilniaus „Žalgiris“. // Vilnius, „Diemedis“, 2000. ISBN 9986230829. // psl. 277.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 310 p.
- ↑ http://maga.lt/44298
- ↑ http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/sportas/sportas-155519#axzz258M9X5TF
- ↑ https://lff.lt/news/netekome-legendinio-futbolininko-algirdo-kulikausko/