ŠŠ Kovas Kaunas

(Europos futbolo duomenų bazė)
Apie XX a. pabaigos vaikų komandą žr. VSK Kovas Kaunas.
Wikipedia
Lietuvos vėliava Lietuva ŠŠ Kovas Kaunas
Kovas.png
Oficialus pavadinimas Šančių šaulių būrio sporto klubas „Kovas“
Įkūrimas 1921 m.
Iširimas 1945 m.
Miestas Kaunas
Lyga Vieta Zona
http://www.futbolinis.lt/content/team/9777/lt/
Dublerinės komandos Kovas-2 Kaunas


Istorija

Klubo apranga buvo dryžuota – raudonai balta,[1] 1925 m. – balta su žalia juosta per petį,[2] II pasaulinio karo metais – ruda ir juoda.[3] Tai vienas geriausių tarpukario Lietuvos klubų, pavadintas senovės dievaičio Kovo vardu. Klubą kaip LFLS Kaunas Šančių skyrių 1921 m. įsteigė Stasys Sabaliauskas, tarp steigėjų buvo ir Valerijonas Balčiūnas. „Kovo“ vardu šis Šančių klubas pervadintas 1923 m. kovo 17 d., jo steigimo iniciatoriai buvo Juozas Sabaliauskas, Stasys Sabaliauskas, P. Kaladė, P. Pankratovas ir L. Kieliauskas.[4]

1923 m. visas LFLS Šančių skyrius pasitraukė iš LFLS ir pasivadino Šančių „Kovu“.[5] Daug metų jam vadovavo L. Kieliauskas. Klubas žaidė su čekų, austrų, vengrų ir kitomis užsienio komandomis. Paskutiniu klubo pirmininku buvo A. Pankratovas. Klubas taip pat kultyvavo krepšinį, boksą, stalo tenisą ir kitas sporto šakas. Klubas buvo labai veiklus, jau 1923 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. „Kovas“ buvo daugiatautis, komanda neturėjo nei savo stadiono, nei trenerio, treniruodavosi 2 kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais Karo mokyklos aikštėje.

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Paminklas 1924 m. Lietuvos olimpiečiams, atidengtas 2008 m. Šančiuose šalia „Kovo“ klubo būstinės (A. Juozapavičiaus pr. 87, Liepojos g. ir Sodų g. sankryža)

1924 m. „Kovo“ klubo sportininkai sudarė pagrindinę Lietuvos olimpinės rinktinės dalį, kuri vyko į Paryžiaus olimpines žaidynes. 1924 m. Lietuvai pasiryžus dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rinktinė buvo surinkta paskubomis – futbolo komandos, vargusios ilgoje kelionėje traukiniu ir pralaimėjusios jau pirmąsias varžybas, pagrindą tuomet sudarė Šančių šaulių sporto klubo „Kovas“ sportininkai. Dėl to Lietuvos olimpinė rinktinė į olimpiadą išvyko iš Šančių, nuo „Kovo“ klubo būstinės, kuri spėjama buvusi Liepojos g. 1 (Sodų g. 2).[6] Grįžę olimpiečiai priešais faktišką „Kovo“ būstinę – Juozo, Stasio ir Zigmo Sabaliauskų namą – pasodino ąžuolą. 2008 m. pagyvenusios moters veiklos centro „Juozapinės“ ir tuomečio Šančių seniūno iniciatyva buvo atidengtas paminklas pirmiesiems olimpiečiams.[7] Paminklo autorius - Šančių seniūnas Arvydas Rymeikis, paminklo pastatymo iniciatorius – nevyriausybinė organizacija „Juozapinė“ ir jos pirmininkė, gydytoja Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė. Parašius projektą, 4000 litų skyrė Kauno miesto savivaldybė.[8]

1931 m. kovo 26 d. „Kovas“ susijungė su Šančių šaulių būrio sporto sekcija ir įstojo į Šaulių sąjungą,[9] kas truputį pagerino finansinę padėtį. Ilgą laiką klubas neturėjo savo stadiono, todėl dažnai atsisakydavo tarptautinių susitikimų, kadangi kitų stadionų nuoma buvo brangi. 1939 m. „Kovas“ tapo geležinkeliečių klubu, kadangi prisijungė Geležinkeliečių šaulių sporto klubą GŠSK Kaunas (1937–1939). 1939 m. birželį „Kovas“ dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos 20-mečio sporto varžybose, kur finale nusileido ŠMSK Kaunas klubui 0-2.[10]

Užėjus sovietams, 1940 m. liepą klubas uždarytas, bet 1941 m. atsikūrė ir veikė iki 1945 m., kai buvo prijungtas prie geležinkeliečių komandos „Lokomotyvas“[11].

Atkūrus Nepriklausomybę, klubas buvo trumpam atkurtas kaip veteranų komanda, kuri 1993 m. tapo Lietuvos veteranų čempionu,[12] vėliau ši veteranų komanda minima ir 2002 m.[13]

  • 1921 m. – LFLS Šančiai
  • 1923 m. kovo 17 d. – SK Kovas Šančiai
  • 1930 m. liepos mėn. – Šančių šaulių Kovas
  • 1931 m. kovo 26 d. – ŠŠB SK Kovas Kaunas
  • 1939 m. – Geležinkelio šaulių Kovas
  • 1990 m. – Kovas Kaunas


Pasiekimai

  • Kooperacijos taurės finalininkas (1924, 1930)
  • Lietuvos šaulių futbolo taurė (1932)



Tarptautinės rungtynės

Varžovas Šalis Rezultatas Vieta Data
Kalev Tallinn Estija 0-1 Kaunas 1925-05-04
YMCA Riga Latvija 1-1 Kaunas 1925-06-25
Sport Tallinn Estija 1-4 Kaunas 1925-07-28
Spielvereinigung Memel Rytprūsiai 1-1 Kaunas 1925-08
Prussia Samland Konigsberg Rytprūsiai (pralaimėjimas) Karaliaučius 1926-04-15
Makabi Liepaja Latvija 6-3 Liepoja 1926-05
Olimpija Liepaja Latvija 2-1 Liepoja 1926-09-pab
Makabi Riga Latvija 4-0 Ryga 1926
RFK Riga Latvija 1-0 Ryga 1926
Hakoah Wien Austrija 2-1 Kaunas 1927-07-16
Olimpija Liepaja Latvija 2-1 Liepoja 1927-07-23
Nemzeti Budapest Vengrija 0-9 Kaunas 1927-07-30
Olimpija Liepaja Latvija 1-2 Kaunas 1927-08-06
Olimpija Liepaja Latvija 0-5 ir 4-4 Liepoja 1929-05-19 ir ??
FK Teplitz Čekoslovakija 1-8 Kaunas 1931-07-04
Union Riga Latvija 5-2 Kaunas 1932-05-16
Olimpija Liepaja Latvija 2-4 Kaunas 1932-06-23
Puhkekodu Tallinn Estija 1-2 Kaunas 1933-05-19
ASK Riga Latvija 4-2 Kaunas 1933-06-22
TJK Tallinn Estija 1-1 Kaunas 1933-08-22
RFK Riga Latvija 0-3 Ryga 1934-05-01
SK Zidenice Čekija 0-6 Kaunas 1934-06-23
Union Riga Latvija 3-1 Kaunas 1935-06-08
Budafok Budapest Vengrija 2-2 Kaunas 1935-06-13
SK Ceske Budejovice Čekoslovakija 0-1 Kaunas 1935-06-26
Ungaria Vengrija 2-3 Kaunas 1935-08-11
RFK Riga Latvija 1-1 Kaunas 1935-08-25
RFK Riga Latvija 4-3 Kaunas 1936-05-03
Budafok Budapest Vengrija 0-3 Kaunas 1936-06-02
FAC Wien Austrija 1-9 ir 0-4 Kaunas 1936-07
SK Prostejov Čekoslovakija 3-2 Kaunas 1936-08-03
Preussen Gumbinnen Rytprūsiai 5-1 Kaunas 1937-04-25
FAC Wien Austrija 1-1 Lietuva 1937-05-vid
Budafok Budapest Vengrija 3-1 Kaunas 1937-06-10
Szoget Vengrija 1-6 Kaunas 1937-06-21
Wien Austrija 1-3 Kaunas 1937-08-07
Rapid Wien Austrija 0-0 Kaunas 1937-08-15
Estonia Tallinn Estija 1-2 Kaunas 1938-04-20
ASK Latvija 0-0 Kaunas 1938-04-23
RC Paris Prancūzija 0-4 Kaunas 1938-05-11
Kispest Budapest Vengrija 2-4 Kaunas 1938-06-03
Jugoslavija Beograd Jugoslavija 5-2 Lietuva 1938-08-05
Viktoria Plzen Čekoslovakija 0-8 Kaunas 1939-05-09
AIK Solna Švedija 2-5 Kaunas 1939-06-19
Vasutas Vengrija 1-6 Kaunas 1939-07-20

Žymūs žaidėjai

Šaltiniai

  1. Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 123 p.
  2. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 65 p.
  3. Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 253 p.
  4. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 70 p.
  5. Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 35 p.
  6. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000125273
  7. http://bukdetektyvas.lt/marsrutai/pasisancinek-marsrutas-po-sancius-?print=1
  8. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-56-7479
  9. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49–50 p.
  10. Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 387 p.
  11. Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 15 psl.
  12. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1146 p.
  13. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1577 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • – autorius ir redaktorius – 65% (+5774-106=5668 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius – 36% (+3215-0=3215 wiki spaudos ženklai).