LFLS Kaunas

Wikipedia

Lietuva

† LFLS Kaunas

Įkūrimas

1920 m. rugsėjo 15 d.

Iširimas

1999 m.

Miestas

Kaunas

Lyga	Vieta	Zona

http://www.futbolinis.lt/content/team/1473/lt/

Istorija

Klubo spalvos – geltona ir žalia. LFLS buvo vienas stipriausių tarpukario Lietuvos klubų, pirmasis Lietuvos futbolo čempionas. Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai, ji nebuvo grynai lietuvių sporto organizacija, kadangi apie 30 jos narių buvo kitataučiai (buvo baltarusių, lenkų, žydų, suomių, rusų, vokiečių, olandų).^[1] Vėliau kitataučių sumažėjo, kadangi ėmė kurtis tautinių mažumų klubai.^[2] LFLS pirmoji užmezgė santykius su užsieniu.

Nors LFLS nebuvo LSS Kaunas teisių perėmėja, ji greitai perėmė pastarosios patalpas Vytauto kalne. Iš pradžių LFLS komanda treniravosi Ąžuolyno ganyklose, kur savavališkai įsirengė ir futbolo aikštę, kurią tik 1924 m. išsinuomojo S. Dariaus rūpesčiu.^[3] LFLS iš viso buvo įsteigus 26 skyrius, tačiau dėl sporto vadovų trūkumo dauguma jų sunyko. Organizacijos veikla daugiausia buvo vystoma Kaune, kur veikė pats LFLS (188 nariai 1938 m.) ir dukterinės organizacijos Kipras Kaunas (169 nariai) bei Tauras Kaunas (110 narių). 1939 m. veikė Kauno LFLS, „Kipras“ ir „Tauras“ bei skyriai LFLS Jonava, LFLS Vilnius ir LFLS Biržai.^[4] 1940 m. rugsėjį LFLS veikla uždaryta,^[5] 1941 m. rudenį atkurta, 1944 m. vasarą vėl nustojusi veikti.^[6]

1997 m. klubas buvo atkurtas 1997 m. (atkūrimo iniciatorius Romas Kuzmickas), tačiau po kelerių metų galutinai išnyko.

1920 m. – LFLS Kaunas

Chronologija 1920–2000 m.

1920 m. rugpjūtį nustojo veikusi LSS Kaunas, todėl 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kurią įkūrė V. Bagdonavičius, Karolis Dineika, Stepas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir Petras Oleka. Vos tik įsteigta, LFLS ėmė registruoti skyrius ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose (iš viso apie 30 skyrių). Sportininkai ėmė treniruotis Ąžuolyno ganyklose, kol 1924 m. pasistatė stadioną.^[7]
1921 m. S. Garbačiausko ir J. Ereto iniciatyva LFLS sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes, kuriose žaidė prieš Kaune dirbusius diplomatus ir pasiuntinybių darbuotojus (olandai, italai, švedai, suomiai ir kt.), kurias laimėjo 8-3 (birželio 24 d.), 3-2 (liepos 2 d.) ir 5-2 (lapkričio 1 d.).^[8] LFLS komandoje žaidė J. Klečka, A. Rimša, S. Garbačiauskas, V. Dineika, A. Vasiliauskas, K. Kulvietis, V. Stakniūnas, L. Juozapaitis, Nausas, N. Stonis ir E. Fersteris, o diplomatų – R. Lasič (serbas), Palmquist (Suomija), Sala (Italija), V. D. Leoff (Nyderlandai), Usquiano (Ispanija), Powel ir Mende (Anglija), Borch (Danija), Lelek (Čekoslovakija), dr. Eretas (Šveicarija, taip pat komandos treneris), Butin (Prancūzija). Rungtynės buvo propagandinės, jomis siekta didinti susidomėjimą sportu ir futbolu, tad į rungtynes Ąžuolyne pirmą kartą susirinko tūkstantinė žiūrovų minia.^[9] Pirmas dvejas rungtynes stebėjo 600–700, o trečiąsias – 1500 žiūrovų.^[10] Tais pat 1921 m. LFLS žaidė su „šarvuotu traukiniu“ „Gediminas“ ir laimėjo 5-2, o geriausiai žaidė puolėjai S. Garbačiauskas, Viktoras Dineika ir Vasiliauskas.^[11] LFLS perėmė Lietuvos sporto sąjungos patalpas Vytauto parke, 1921 m. LFLS įrengė pirmąją Kaune futbolo aikštę Ąžuolyne.
1922 m. LFLS pradėjo leisti pirmąjį Lietuvoje sporto laikraštį „Lietuvos sportas“, įsteigė Lietuvos sporto lygą, tapo pirmuoju Lietuvos futbolo čempionu.
1923 m. komanda vėl tapo Lietuvos čempione.
1924 m. LFLS įsteigė Lietuvos futbolo lygą, pasistatė savo stadioną (statybos iniciatoriai buvo Steponas Darius ir K. Bulota).
1925 m. vasarį LFLS atstovų suvažiavime Kaune dalyvavo ir LFLS Šiauliai, LFLS Raseiniai bei LFLS Lazdijai atstovai.^[12] Balandžio 26 d. Lietuvos pirmenybių rungtynės su „Kovu“ buvo vienos žiauriausių Lietuvos futbolo istorijoje, kadangi „Kovas“ rungtynes baigė su 10 žaidėjų ir laimėjo 2-1, o LFLS – tik su 8.^[13] Gegužės 31 – birželio 1 d. LFLS penkmečio proga surengtos lengvosios atletikos, krepšinio ir futbolo varžybos, kurios dalyvavo skyrių sportininkai. Kauno LFLS komanda futbolo finale nugalėjo Šiaulių LFLS 5-0.^[14]

1935 m. spalio 5–6 d. vyko LFLS 15 metų jubiliejaus sporto šventė. Futbolo turnyro finale MSK Kaunas laimėjo prieš JSO Kaunas 2-0.^[15]

Pasiekimai

„Kooperacijos“ taurė (1924–1926)
„Pavasario“ taurė (1928)
Lietuvių tautinės olimpiados bronza (1938)

Tarptautinės rungtynės

Varžovas	Šalis	Rezultatas	Vieta	Data
YMCA Riga	Latvija	0-4	Kaunas	1922-06-08
Ost Eitkūnai	Rytprūsiai	1-3	Kaunas	1922-09-03
YMCA Riga	Latvija	2-3	Ryga	1922-09-23
LSB Riga	Latvija	1-0	Ryga	1922-09-24
TJK Tallinn	Estija	1-7	Kaunas	1922-10-10
MTV Memel	Vokietija	1-0	Klaipėda	1923-07
LSB Riga	Latvija	1-3	Kaunas	1923-08-04
Kalev Tallinn	Estija	0-5		1923-08
Union Berlin	Vokietija	0-9 ir 2-3	?	1923-08-22 ir ???
MTV Eitkūnai	Rytprūsiai	2-1	Kaunas	1924-06-24
Hakoah Riga	Latvija	1-0	Kaunas	1924-08-11
JKS Riga	Latvija	0-1	Ryga	1925-04-10
Kaiserwald Riga	Latvija	2-1	Ryga	1925-04-11
Kalev Tallinn	Estija	2-3	Kaunas	1925-05-03
Kaiserwald Riga	Latvija	1-0	Kaunas	1925-05-08
MTV Eitkūnai	Rytprūsiai	1-0	Kaunas	1925-05-10
SV Stalluponen	Rytprūsiai	1-2	Kaunas	1925-05-18
Preussen Gumbinnen	Rytprūsiai	4-0	Kaunas	1925-06-21
YMCA Riga	Latvija	4-1	Kaunas	1925-06-24
Massavia	Rytprūsiai	2-4	Kaunas	1925-07-18
Olimpija Liepaja	Latvija	2-4	Kaunas	1925-07-26
Hakoah Wien	Austrija	0-7	Kaunas	1925-08-02
FK Trebic	Čekoslovakija	1-3	Kaunas	1925-08-16
Preussen Gumbinnen	Rytprūsiai	1-0	Gumbinė	1925-08-23
Olimpija Liepaja	Latvija	4-1	Liepoja	1925-08-29
Olimpija Liepaja	Latvija	1-5	Liepoja	1925-08-30
TJK Tallinn	Estija	0-0	Kaunas	1925-10
Stern 1889 Berlin	Vokietija	6-3	Kaunas	1926-05-13
TJK Tallinn	Estija	0-7	Kaunas	1926-05-16
Slavia Praha	Čekija	0-5	Kaunas	1926-06-25
Merkuur Tallinn	Estija	4-3	Kaunas	1927-05-15
Amatieris Riga	Latvija	3-0	Kaunas	1927-06-12
Slavia Moravska	Čekoslovakija	1-5	Kaunas	1927-06-30
Hakoah Wien	Austrija	0-2	Kaunas	1927-07-15
LSB Riga	Latvija	1-1	Kaunas	1927-07-24
Olimpija Liepaja	Latvija	2-5	Liepoja	1928-05-27
Olimpija Liepaja	Latvija	1-1	Liepoja	1928-05-28
RFK Riga	Latvija	1-1	Kaunas	1928-06-17
Kamraterna	Švedija	?	Kaunas	1928-06-30
Riga Wanderer	Latvija	2-2	Ryga	1928-08-26
Amatieris Riga	Latvija	0-3	Ryga	1928-08-27
RFK Riga	Latvija	0-3	Ryga	1928-08-28
RFK Riga	Latvija	1-0	Kaunas	1929-05-19
RFK Riga	Latvija	1-8 ar 8-1	Ryga	1929-07-15
Latvijos rinktinė	Latvija	2-3	Ryga	1929-07-16
VfB Konigsberg	Rytprūsiai	2-4	Kaunas	1929-09-02
TV Tilsit	Rytprūsiai	3-0	Kaunas	1930-05-10
Hertha Wien	Austrija	3-4	Kaunas	1930-07-02
Europa Barcelona	Ispanija	2-4	Kaunas	1930-07-30
Nachod Destne	Čekoslovakija	1-11	Lietuva	1931-06-13
WAC Wien	Austrija	1-10	Kaunas	1931-06-19
Olimpija Liepaja	Latvija	4-0	Kaunas	1932-06-22
Puhkekodu Tallinn	Estija	1-1	Kaunas	1933-05-18
Libertas Wien	Austrija	2-6	Kaunas	1933-06-10
TJK Tallinn	Estija	2-3	Talinas	1934-04-pab
Sport Tallinn	Estija	2-2	Talinas	1934-04-30
Wanderer Riga	Latvija	7-0	Kaunas	1934-04-19
SK Zidenice	Čekija	0-4	Lietuva	1934-06
Hakoah Riga	Latvija	7-1	Kaunas	1934-08-23
TJK Tallinn	Estija	1-2	Kaunas	1934-08-26
Tervis Parnu	Estija	3-0	Kaunas	1934-09-01
YMCA Riga	Latvija	7-1	Kaunas	1934-09-12
SK Ceske Budejovice	Čekoslovakija	2-3	Kaunas	1935-06-25
Estonia Tallinn	Estija	1-2	Estija	1936-05-02
Tartu XI	Estija	6-1	Estija	1936-05-03
Estonia Tallinn	Estija	2-1	Estija	1936-05-05
Budafok Budapest	Vengrija	1-0	Kaunas	1936-06-01
SK Prostejov	Čekoslovakija	0-5	Kaunas	1936-08
FAC Wien	Austrija	1-1	Lietuva	1937-05-vid
TJK Tallinn	Estija	6-4	Talinas	1937-05-21
Sport Tallinn	Estija	0-0	Talinas	1937-05-22
Budafok Budapest	Vengrija	1-4	Kaunas	1937-06-09
Rapid Wien	Austrija	2-3	Kaunas	1937-08-14
Hapoel Tel Aviv	Palestina	1-2	Kaunas	1937-08-25
Kispest Budapest	Vengrija	1-6	Kaunas	1939-07-pr

Žymūs žaidėjai

Viktoras Abramikas, 1927, 1929–1931, 1935
Kazys Abravičius, 1937
Artūras Andrulis, 1936, 1938
Juozas Baliulevičius, 1934, 1936
Antanas Bankauskas, 1927, 1929
Mecislovas Bankauskas, 1927
Vincas Bartuška, 1923–1926
Vladas Byla, 1924
Albinas Bulvičius, 1926, 1928–1929
Antanas Bulzgys, 1936
Artūras Cenfeldas, 1939
Antanas Čepėnas, 1924–1926
Nikodemas Čerekas, 1926, 1928, 1931–1933
Steponas Darius, 1923–1924
Juozas Dirgėla, 1932–1933
Vladas Dzindziliauskas, 1936, 1938–1940
Leonas Efišovas, 1931–1932
Steponas Garbačiauskas, 1923–1924
Dizmanas Ilgūnas, 1937–1938, 1940
Vytautas Ilgūnas, 1932–1939
Petras Janulevičius, 1927, 1931, 1933
Vasilijus Jeršovas, 1940
Leonas Juozapaitis, 1923–1924
Vladas Karalius, 1937
Aleksandras Karpovas, 1924
Juozas Kymontas, 1935–1937
Antanas Kuzmickas, 1932–1933
Antanas Lingis, 1928, 1930–1933
Romualdas Marcinkus, 1927–1935, 1937–1938
Balys Norvaiša, 1928
Stanislovas Paberžis, 1939–1944
Juozas Prižgintas, 1931–1933
Ričardas Racevičius, 1928
Leonas Raclauskas, 1931–1933
Stasys Razma, 1923–1925
Viktoras Skeivys, 1940
Jonas Stasiukonis, 1929
Vytautas Stašinskas, 1925–1927
Stasys Šimanskas, 1924
Algirdas Škėma, 1925–1928
Tadas Šliogeris, 1924–1925
Fridrichas Tepferis, 1936
Danielius Žilevičius, 1924–1925

Šaltiniai

↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 68 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 20 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 17 p.
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 47–48 p.
↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 24 psl.
↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 16 psl.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 18–25 p.
↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 6 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 103–104 p.
↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 81 p.
↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 48 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 173 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 173 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 177 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 383 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.

– autorius ir redaktorius – 74% (+8894-1176=7718 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – autorius – 36% (+4295-0=4295 wiki spaudos ženklai).

[1] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 68 p.

[2] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 20 p.

[3] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 17 p.

[4] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 47–48 p.

[5] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 24 psl.

[6] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 16 psl.

[7] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 18–25 p.

[8] Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 6 p.

[9] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 103–104 p.

[10] Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 81 p.

[11] Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 48 p.

[12] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 173 p.

[13] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 173 p.

[14] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 177 p.

[15] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 383 p.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]