Valdas Ivanauskas

(Europos futbolo duomenų bazė)
Wikipedia
Valdas Ivanauskas Lietuvos vėliava Lietuva
Gimė – 1966 m. liepos 31 d., vieta Kaunas
Amplua puolėjas, saugas

Kaunas
Kaunas
Lietuva Lietuva
1990–2000 m. 		28 rung.
(8 įv.)
TSRS TSRS
1988–1990 m. 		5 rung.
(0 įv.)
Jaunimo komandos
Vilija Kaunas 1981 m.
Žalgiris-2 Vilnius 1983 m.
Klubinės komandos
Kelininkas Kaunas 1981–1982 m.
Zalgiris Vilnus 1983–1984 m.
FSM Moskva 1985 m.
CSKA Moskva 1985–1986 m.
Zalgiris Vilnus 1986–1990 m.
Lokomotiv Moskva 1990 m.
Austria Wien 1990–1993 m.
SV Hamburg 1993–1997 m.
Austria Salzburg 1997–1999 m.
FCN Sankt Polten 1999 m.
SV Wilhelmshaven 1999–2001 m.
BV Cloppenburg 2001–2002 m.
Tigrai Šiauliai 2010 m.
Treniruotos komandos
BV Cloppenburg 2002–2003 m.
Vėtra Vilnius 2003–2004 m.
FBK Kaunas 2004–2005 m.
Heart Edinburgh 2006–2007 m.
Carl Zeiss Jena 2007 m.
Banga Gargždai 2008–2009 m.
Lietuvos U21 rinktinė 2008–2009 m.
Standard Sumqayit 2009 m.
FK Šiauliai 2010 m.
REO Vilnius 2012 m.
Dila Gori 2013 m.
SKA-Energia Habarovsk 2013–2015 m.
Ethnikos Achna 2016–2017 m.
Luc-Energia Vladivostok 2017 m.
Zaglebie Sosnowiec 2018–2019 m.

Valdas Augustinas Ivanauskas (1966–), Lietuvos futbolininkas, rinktinės žaidėjas (1990–2000), TSRS sporto meistras (1983), TSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1987), futbolo treneris.[1] Geriausias Lietuvos futbolininkas (1990, 1991, 1993, 1994).

Biografija

Užaugo Kaune, Žaliakalnio mikrorajone. Pirmasis treneris – Aleksandras Oniščiukas, pas kurį V. Ivanauskas pradėjo žaisti Kauno vaikų klube „Vilija“.[2] Lankė 30-ąją Vilijampolės mokyklą.[3] Studijavo VVU, VPI,[4] 2002 m. baigė Kelno (Vokietija) trenerių mokyklą.[5] 1980 m. jaunuolį Kazimieras Bričkus bandė prikalbinti į FM Kaunas, bet jis liko pas A. Oniščiuką „Vilijoje“.[6]

Pirmoji žmona Beatričė Ivanauskienė (1960–), su kuria susilaukė dukters vardu Patricia (1991–).[7] Antrąkart vedė 2013 m., žmona Laima Vaičiulienė (1966–), po santuokos – Laima Ivanauskienė.[8]

Žaidėjo karjera

Su „Vilijos“ komanda 1978–1980 m. triskart pateko į TSRS „Odinio kamuolio“ finalinius turnyrus, o 1981 m. TSRS „Odinio kamuolio“ varžybose laimėjo sidabrą (pralaimėjo armėnams 3-4)[9]; pats V. Ivanauskas pripažintas geriausiu saugu.[10] 1984 m. Borisas Ignatjevas pakvietė žaisti TSRS jaunimo rinktinėje, kurioje iškart tapo kapitonu.[11] Tais metais jis žaidė Europos U-18 pirmenybėse. Tai buvo didelis jaunuolio, net nelankiuosio sporto mokyklos, pasiekimas.

Pirmasis profesionalus klubas buvo Vilniaus „Žalgiris“, kuriame debiutavo 1984 m. birželio 17 d. Komandoje jis žaidė kairiuoju saugu. Vėliau priverstinai dėl karinės tarnybos atvyko į Maskvą ir ten 1984–1986 m. žaidė CSKA Moskva komandoje. 1988 m. debiutavo TSRS vienuolikėje, kurioje sužaidė 4 oficialias rungtynes.

Atgavus nepriklausomybę, jis 23 rungtynėse atstovavo Lietuvai tarptautinėse varžybose. 1991 m. išvyko į Vienos „Austria“ klubą. 1991–1993 m. žaisdamas „Austria“ 3 kartus laimėjo Austrijos čempionatą, 1992 m. – taurę. 1993–1997 m. žaidė Bundeslygoje Hamburger SV komandoje, įmušė 13 įvarčių. Dėl savo veržlumo ir dinamiškumo pramintas Ivanu Rūsčiuoju ('Ivan der Schreckliche').[12]

Vėliau Ivanauskas sugrįžo į Austrijos SV Salzburg. 1999–2001 m. vėl žaidė Vokietijoje, SV Wilhelmshaven, kuri 2000 m. iš regioninės Oberlygos pakilo į aukštesnę regioninę šiaurės lygą (Regionalliga Nord). Karjerą kaip aktyvus žaidėjas baigė BV Cloppenburg komandoje. 2010 m. žaidė FC Šiaulių Tigrai komandoje, su kuria užėmė 1 vietą LFF III lygos Šiaulių apskrities pirmenybėse.

Trenerio karjera

V. Ivanauskas 2002 m. įgijo trenerio kvalifikaciją (Vokietijos Kelno aukštoji sporto mokykla) ir nuo 2003 m. dirbo Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerio asistentu atrankos varžybose į 2004 m. Europos futbolo čempionatą Portugalijoje ir pradėjo treniruoti Rūdiškių „Vėtros“ klubą.

Šaltiniai

  1. ↑ http://lse.lt/index.php?494314149
  2. ↑ [1]
  3. ↑ Andrius Guginis. „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“ (žurnalistinis romanas). – Vilnius, leidybos namai „Metafora“, 2009. ISBN 978-609-408-060-9. // 19 p.
  4. ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 260 p.
  5. ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 2997 p.
  6. ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 353 p.
  7. ↑ http://gyvbudas.lrytas.lt/-12641897751264035215-lietuvos-futbolo-legend%C4%85-v-ivanausk%C4%85-slegia-nyki-vienatv%C4%97-nuotraukos.htm
  8. ↑ http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/futbolo-treneris-valdas-ivanauskas-kaune-susituoke-su-laima-vaiciuliene-3-352748#_
  9. ↑ Andrius Guginis. „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“ (žurnalistinis romanas). – Vilnius, leidybos namai „Metafora“, 2009. ISBN 978-609-408-060-9. // 22 p.
  10. ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 190 p.
  11. ↑ Andrius Guginis. „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“ (žurnalistinis romanas). – Vilnius, leidybos namai „Metafora“, 2009. ISBN 978-609-408-060-9. // 25–26 p.
  12. ↑ [2]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+31-0=31 wiki spaudos ženklai).
Gauta iš „https://futbolas.lietuvai.lt/w/index.php?title=Valdas_Ivanauskas&oldid=757635“