Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadionas, Kaunas

(Europos futbolo duomenų bazė)
Wikipedia
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadionas, Kaunas
Koordinatės: 54.8972 ir 23.9371
Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadionas, Kaunas
-
Kraunamas žemėlapis ...
Atidarytas: 1924 m. rugsėjo 6 d.
Talpa: 9 180
Komandos FBK Kaunas,
Stumbras Kaunas
Miestas Kaunas

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadionas (anksčiau LFLS stadionas, vėliau tarpukariu Valstybinis stadionas, sovietmečiu KKI stadionas, vėliau iki 1992 m. Sporto kombinato stadionas) – lengvosios atletikos ir futbolo stadionas Kaune, Ąžuolyno parko teritorijoje.

Istorija

Pirmojo Lietuvos stadiono planas, įgyvendintas 1926 m.

Lietuvoje futbolas buvo žaidžiamas miestų aikštėse, turgavietėse, ganyklose, pamiškėse. Pirmosios Kauno futbolo komandos 1919–1921 m. dažniausiai žaidė Vytauto kalne, Ąžuolyno laukymėse. Vietos, kuriose 1919 m. įvyko pirmosios rungtynės, futbolo aikšte net negalima pavadinti, nes joje nebuvo tikrų vartų ir aikštę ribojančių linijų.[1]

1921 m. Kauno miesto savivaldybė išnuomavo LFLS Kaunas žemės sklypą (apie 3,5 ha), kuriame įrengta Ąžuolyno futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924 m. sausio 14 d. Kauno miesto valdyba suteikė teisę LFLS Ąžuolyne 6 metus nuomotis 35 ha sklypą už 700 litų metinį mokestį.[2] 1924–1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. S. Darius ir Kęstutis Bulota parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo stadiono statybą. Savo lėšomis S. Darius Kauno botanikos sode nupirko medelių ir iš šiaurės pusės apsodino stadioną.[3]

1924 m. rugsėjo 6–8 d. vyko pirmojo Lietuvoje stadiono atidarymo ir pašventinimo iškilmės. Šventės metu LFLS ir Kauno šaulių komandos varžėsi futbolo, krepšinio, beisbolo turnyruose, lengvosios atletikos varžybose. 1933 m. stadionas perėjo valstybės žinion, kuri LFLS stadioną 1934 m. rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar – Lietuvos kūno kultūros akademija). 1935 m. balandį pradėtas statyti Valstybinis stadionas, projekto autorius V. Landsbergis-Žemkalnis.[4] 1936 m. birželio 30 d. naujajame stadione sužaistos pirmosios rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinių, kurias laimėjo Lietuva 2-0.

Prie stadiono 1997 m. rugsėjo 8 d. atidengtas paminklas S. Dariui ir S. Girėnui

Vienas didžiausių tarpukario metais stadione vykusių renginių buvo 1935 m. liepos 17–31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada – viso pasaulio lietuvių sporto šventė-sąskrydis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Prezidentas Antanas Smetona sportininkams įteikė olimpinę vėliavą, į padangę paleista tūkstantis balandžių.

1969 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai, užbaigti 1979 m. rugpjūtį. Vietoj medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją. Dviejuose aukštuose įrengta 12 000 sėdimų vietų. Stadiono takai sutrumpinti nuo 500 m iki standartinio ilgio.

Nuo 1983 m. stadionas ir šalia stovinti Kauno sporto halė sudaro vieningą ansamblį, 1992 m. pavadintą S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru. Sezono metu stadione vyksta apie 50 renginių. Jame vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, Pabaltijo lengvosios atletikos varžybos. 1993 m. sutiktas popiežius Jonas Paulius II.

1998 m. atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderni danga, įsigyta matavimo aparatūra ir prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės (8248 vietos). Ruošiantis 2005 m. vykusiam 18-ajam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui, atnaujinta stadiono įranga, sumontuotas moderniausias ir didžiausias (4,32 × 8,64 m) Baltijos šalyse vaizdo ekranas, įrengtos apšilimo ir metikų treniruočių aikštės.

2018–2022 m. stadionas rekonstruotas, darbų metu jame nevyko jokios varžybos. Po rekonstrukcijos atidarytas 2022 m. spalio 16 d. LFF taurės finalo rungtynėmis Žalgiris VilniusHegelmann Kaunas.

Žymesni Lietuvos futbolo pasiekimai stadione

  • Lietuva-Italija 0-0 (2001 m.)
  • Lietuva-Škotija 1-0 (2003 m.)
  • Lietuva-Gruzija 1-0 (2007 m.)
  • Lietuva-Ukraina 2-0 (2007 m.)
  • FBK Kaunas-Rangers 2-1 (2008 m.)
  • Lietuva-Lenkija 2-0 (2011 m.)

Šaltiniai

  1. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/stadionai_siurpino_ir_prieskario_lietuvoje/
  2. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 49 p.
  3. Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 44 p.
  4. http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/objektas/1816/valstybinis-stadionas-kaune

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • – autorius ir redaktorius – 109% (+71-6=65 wiki spaudos ženklai).