ŠŠ Kovas Kaunas
- Apie XX a. pabaigos vaikų komandą žr. VSK Kovas Kaunas.
Lietuva | † ŠŠ Kovas Kaunas | |||||
Oficialus pavadinimas | Šančių šaulių būrio sporto klubas „Kovas“ | |||||
Įkūrimas | 1921 m. | |||||
Iširimas | 1945 m. | |||||
Miestas | Kaunas | |||||
Klaida: nepavyko prisijungti prie duomenų bazės (Cannot access the database: :real_connect(): (08004/1040): Too many connections).
| ||||||
http://www.futbolinis.lt/content/team/9777/lt/ | ||||||
Dublerinės komandos | Kovas-2 Kaunas |
Istorija
Klubo apranga buvo dryžuota – raudonai balta,[1] 1925 m. – balta su žalia juosta per petį,[2] II pasaulinio karo metais – ruda ir juoda.[3] Tai vienas geriausių tarpukario Lietuvos klubų, pavadintas senovės dievaičio Kovo vardu. Klubą kaip LFLS Kaunas Šančių skyrių 1921 m. įsteigė Stasys Sabaliauskas, tarp steigėjų buvo ir Valerijonas Balčiūnas. „Kovo“ vardu šis Šančių klubas pervadintas 1923 m. kovo 17 d., jo steigimo iniciatoriai buvo Juozas Sabaliauskas, Stasys Sabaliauskas, P. Kaladė, P. Pankratovas ir L. Kieliauskas.[4]
1923 m. visas LFLS Šančių skyrius pasitraukė iš LFLS ir pasivadino Šančių „Kovu“.[5] Daug metų jam vadovavo L. Kieliauskas. Klubas žaidė su čekų, austrų, vengrų ir kitomis užsienio komandomis. Paskutiniu klubo pirmininku buvo A. Pankratovas. Klubas taip pat kultyvavo krepšinį, boksą, stalo tenisą ir kitas sporto šakas. Klubas buvo labai veiklus, jau 1923 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. „Kovas“ buvo daugiatautis, komanda neturėjo nei savo stadiono, nei trenerio, treniruodavosi 2 kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais Karo mokyklos aikštėje.
1924 m. „Kovo“ klubo sportininkai sudarė pagrindinę Lietuvos olimpinės rinktinės dalį, kuri vyko į Paryžiaus olimpines žaidynes. 1924 m. Lietuvai pasiryžus dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rinktinė buvo surinkta paskubomis – futbolo komandos, vargusios ilgoje kelionėje traukiniu ir pralaimėjusios jau pirmąsias varžybas, pagrindą tuomet sudarė Šančių šaulių sporto klubo „Kovas“ sportininkai. Dėl to Lietuvos olimpinė rinktinė į olimpiadą išvyko iš Šančių, nuo „Kovo“ klubo būstinės, kuri spėjama buvusi Liepojos g. 1 (Sodų g. 2).[6] Grįžę olimpiečiai priešais faktišką „Kovo“ būstinę – Juozo, Stasio ir Zigmo Sabaliauskų namą – pasodino ąžuolą. 2008 m. pagyvenusios moters veiklos centro „Juozapinės“ ir tuomečio Šančių seniūno iniciatyva buvo atidengtas paminklas pirmiesiems olimpiečiams.[7] Paminklo autorius - Šančių seniūnas Arvydas Rymeikis, paminklo pastatymo iniciatorius – nevyriausybinė organizacija „Juozapinė“ ir jos pirmininkė, gydytoja Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė. Parašius projektą, 4000 litų skyrė Kauno miesto savivaldybė.[8]
1931 m. kovo 26 d. „Kovas“ susijungė su Šančių šaulių būrio sporto sekcija ir įstojo į Šaulių sąjungą,[9] kas truputį pagerino finansinę padėtį. Ilgą laiką klubas neturėjo savo stadiono, todėl dažnai atsisakydavo tarptautinių susitikimų, kadangi kitų stadionų nuoma buvo brangi. 1939 m. „Kovas“ tapo geležinkeliečių klubu, kadangi prisijungė Geležinkeliečių šaulių sporto klubą GŠSK Kaunas (1937–1939). 1939 m. birželį „Kovas“ dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos 20-mečio sporto varžybose, kur finale nusileido ŠMSK Kaunas klubui 0-2.[10]
Užėjus sovietams, 1940 m. liepą klubas uždarytas, bet 1941 m. atsikūrė ir veikė iki 1945 m., kai buvo prijungtas prie geležinkeliečių komandos „Lokomotyvas“[11].
Atkūrus Nepriklausomybę, klubas buvo trumpam atkurtas kaip veteranų komanda, kuri 1993 m. tapo Lietuvos veteranų čempionu,[12] vėliau ši veteranų komanda minima ir 2002 m.[13]
Pasiekimai
- Kooperacijos taurės finalininkas (1924, 1930)
- Lietuvos šaulių futbolo taurė (1932)
Tarptautinės rungtynės
Varžovas | Šalis | Rezultatas | Vieta | Data |
Kalev Tallinn | Estija | 0-1 | Kaunas | 1925-05-04 |
YMCA Riga | Latvija | 1-1 | Kaunas | 1925-06-25 |
Sport Tallinn | Estija | 1-4 | Kaunas | 1925-07-28 |
Spielvereinigung Memel | Rytprūsiai | 1-1 | Kaunas | 1925-08 |
Prussia Samland Konigsberg | Rytprūsiai | (pralaimėjimas) | Karaliaučius | 1926-04-15 |
Makabi Liepaja | Latvija | 6-3 | Liepoja | 1926-05 |
Olimpija Liepaja | Latvija | 2-1 | Liepoja | 1926-09-pab |
Makabi Riga | Latvija | 4-0 | Ryga | 1926 |
RFK Riga | Latvija | 1-0 | Ryga | 1926 |
Hakoah Wien | Austrija | 2-1 | Kaunas | 1927-07-16 |
Olimpija Liepaja | Latvija | 2-1 | Liepoja | 1927-07-23 |
Nemzeti Budapest | Vengrija | 0-9 | Kaunas | 1927-07-30 |
Olimpija Liepaja | Latvija | 1-2 | Kaunas | 1927-08-06 |
Olimpija Liepaja | Latvija | 0-5 ir 4-4 | Liepoja | 1929-05-19 ir ?? |
FK Teplitz | Čekoslovakija | 1-8 | Kaunas | 1931-07-04 |
Union Riga | Latvija | 5-2 | Kaunas | 1932-05-16 |
Olimpija Liepaja | Latvija | 2-4 | Kaunas | 1932-06-23 |
Puhkekodu Tallinn | Estija | 1-2 | Kaunas | 1933-05-19 |
ASK Riga | Latvija | 4-2 | Kaunas | 1933-06-22 |
TJK Tallinn | Estija | 1-1 | Kaunas | 1933-08-22 |
RFK Riga | Latvija | 0-3 | Ryga | 1934-05-01 |
SK Zidenice | Čekija | 0-6 | Kaunas | 1934-06-23 |
Union Riga | Latvija | 3-1 | Kaunas | 1935-06-08 |
Budafok Budapest | Vengrija | 2-2 | Kaunas | 1935-06-13 |
SK Ceske Budejovice | Čekoslovakija | 0-1 | Kaunas | 1935-06-26 |
Ungaria | Vengrija | 2-3 | Kaunas | 1935-08-11 |
RFK Riga | Latvija | 1-1 | Kaunas | 1935-08-25 |
RFK Riga | Latvija | 4-3 | Kaunas | 1936-05-03 |
Budafok Budapest | Vengrija | 0-3 | Kaunas | 1936-06-02 |
FAC Wien | Austrija | 1-9 ir 0-4 | Kaunas | 1936-07 |
SK Prostejov | Čekoslovakija | 3-2 | Kaunas | 1936-08-03 |
Preussen Gumbinnen | Rytprūsiai | 5-1 | Kaunas | 1937-04-25 |
FAC Wien | Austrija | 1-1 | Lietuva | 1937-05-vid |
Budafok Budapest | Vengrija | 3-1 | Kaunas | 1937-06-10 |
Szoget | Vengrija | 1-6 | Kaunas | 1937-06-21 |
Wien | Austrija | 1-3 | Kaunas | 1937-08-07 |
Rapid Wien | Austrija | 0-0 | Kaunas | 1937-08-15 |
Estonia Tallinn | Estija | 1-2 | Kaunas | 1938-04-20 |
ASK | Latvija | 0-0 | Kaunas | 1938-04-23 |
RC Paris | Prancūzija | 0-4 | Kaunas | 1938-05-11 |
Kispest Budapest | Vengrija | 2-4 | Kaunas | 1938-06-03 |
Jugoslavija Beograd | Jugoslavija | 5-2 | Lietuva | 1938-08-05 |
Viktoria Plzen | Čekoslovakija | 0-8 | Kaunas | 1939-05-09 |
AIK Solna | Švedija | 2-5 | Kaunas | 1939-06-19 |
Vasutas | Vengrija | 1-6 | Kaunas | 1939-07-20 |
Žymūs žaidėjai
- Valerijonas Balčiūnas, 1924–1926
- Vladimiras Bubnovas, 1933–1934, 1936
- Jaroslavas Citavičius, 1926–1927, 1930–1933
- Antanas Dambrauskas, 1925
- Aleksandras Denisenka, 1933
- Fabijonas Dulkė, 1928
- Stepas Garbačiauskas, 1925–1945?
- Pranas Grabažius, 1939
- Juozas Gudelis, 1935–1939
- Vytautas Guzauskas, 1933
- Bronius Jankauskas, 1934–1937, 1939
- Stasys Janušauskas, 1924–1926
- Algirdas Januškevičius, ~1930
- Romualdas Marcinkus, 1936
- Edvardas Mikučiauskas, 1924
- Romualdas Nevinskas, 1933, 1935–1937
- Antanas Paulauskas, 1933–1935, 1937–1939
- Liudas Rajunecas, 1931–1932
- Stasys Sabaliauskas, 1924–1926
- Zigmas Sabaliauskas, 1933–1937, 1939–1940
- Antanas Tallat-Kelpša, 1933–1936
- Juozas Žebrauskas, 1924–1926
- Romualdas Žebrauskas, 1926–1927, 1931–1936
- Juozas Žukauskas, 1924–1927
- Leonas Žukauskas, 1926–1927
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 123 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 65 p.
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 253 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 70 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 35 p.
- ↑ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000125273
- ↑ http://bukdetektyvas.lt/marsrutai/pasisancinek-marsrutas-po-sancius-?print=1
- ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-56-7479
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49–50 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 387 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 15 psl.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1146 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1577 p.
[[{{{genitive}}} futbolo rinktinė|?]]