ISM Panevėžys
Lietuva | ISM Panevėžys | |||||
Įkūrimas | 1965 m. | |||||
Miestas | Panevėžys | |||||
| ||||||
Oficiali svetainė | www.senvages.panevezys.lm.lt | |||||
Istorija
Panevėžio internatinė sporto mokykla (ISM) įkurta 1965 m. vietoje bendrojo lavinimo mokyklos-internato. Į mokyklą buvo priimta 420 moksleivių iš visos Lietuvos. Vėliau imtos kultyvuoti ir kitos sporto šakos. Mokykla veikė iki 1990 m., joje išugdyta 13 tarptautinės klasės sporto meistrų, 135 sporto meistrai.[1]
Mokyklos tikslas buvo gabių sportui vaikų paieška, atranka ir rengimas siekti aukštų sportinių rezultatų. Darbą pradėjo 4 skyriai – futbolo, lengvosios atletikos, plaukimo ir sportinės gimnastikos. Vėliau, tenkinant Lietuvos sporto organizacijų poreikius, atidaryti dar 7 skyriai – dviračių, krepšinio, dziudo imtynių, stalo teniso, tinklinio, baidarių-kanojų irklavimo. 1975 m. įkurti filialai Trakuose. Pedagogais dirbo patyrę treneriai ir jauni KKI bei VPI absolventai, buvo daug kito personalo – bendrojo ugdymo dalykų mokytojai, auklėtojai, naktinės auklės, bendrabučio budėtojai, medicinos specialistai, techninis personalas, transporto ir sporto bazių eksploatacijos specialistai (iš viso ~200 žmonių). Mokykloje veikė pedagogų sporto trenerių tarybos, bendrojo lavinimo dalykų mokytojų, auklėtojų metodiniai rateliai, tėvų komitetas, profsąjunginė, partinė, darbuotojų ir moksleivių komjaunimo organizacijos.
Be mokyklos ir bendrabučio pastatų, ISM priklausė 2 sporto salės, lengvosios atletikos maniežas, nebaigta statyti užmiesčio sporto bazė Bygailiuose. Auklėtiniai galėjo naudotis Panevėžio sporto rūmais, kitomis sporto bazėmis. Mokomosios treniruočių stovyklos buvo vykdomos ir TSRS centrinės Azijos respublikose, Lietuvos kurortinėse vietovėse. Mokyklą rėmė kineskopų gamykla „Ekranas“, Panevėžio rajono Paežerių kolūkis ir Naujarodžių tarybinis ūkis. ISM palaikė ryšius su Latvijos Murjano ir Estijos Talino sporto mokyklomis. Liaudies ūkio pasiekimų parodojo Maskvoje mokykla buvo įvertinta diplomu. Mokyklai 8 metus vadovavo Rimgaudas Misiūnas.[2]
Futbolo skyriuje mokėsi 60–80 jaunuolių, surinktų iš visos Lietuvos, jame dirbdavo 3–4 treneriai. Žaidėjai treniruodavosi 2 kartus per dieną, gyveno bendrabutyje, buvo maitinami 4 kartus per dieną. ISM žinioje buvo Panevėžio centrinis stadionas, maniežas (60×30 m), plaukimo baseinas. Žiemą sportuoti važiuodavo į Taškentą, Jerevaną, Kišiniovą, Picundą, dalyvaudavo maniežo turnyruose Leningrade.[3]
Chronologija 1965–2014 m. | |
---|---|
|
Pasiekimai
- 1967 m. V. Šilinsko vadovaujama Panevėžio moksleivių rinktinė finale 2-0 įveikė Kauno moksleivių rinktinę, kurioje žaidė ir būsimas „Žalgirio“ žaidėjas Eugenijus Riabovas, ir tapo Lietuvos moksleivių spartakiados nugalėtoja.
- TSRS futbolo sporto mokyklų čempionas (Rostovas, 1977)
Treneriai
- Algimantas Balilionis, ~2000
- J. Banitauskas
- Vytautas Blinstrubas, 1974–1994
- Darius Butkus, ~2000
- Tadas Butrimas, ~2000
- Ričardas Čereška, ~2000
- Eduardas Dūda
- Vytautas Dūda
- Giedrius Juzelėnas, ~2000
- Vidmantas Kuncė, ~1977–2000
- Linas Niurka, ~2000
- Vytautas Šilinskas, 1967
Žymūs žaidėjai
- Virginijus Baltušnikas, 1981–1986
- Stasys Vytautas Baranauskas, –1980
- Vytautas Blinstrubas, 1970
- Žydrūnas Buzas, ~1985
- Stanislovas Danisevičius
- Vytas Jančiauskas, 1964–1966
- Almantas Kalinauskas, 1983, 1984
- Alvydas Koncevičius
- G. Kvietkauskas
- Kęstutis Latoža
- Vitalis Levendrauskas
- Rimvydas Martinaitis, 1983
- Romas Mažeikis
- Arminas Narbekovas, 1977
- Gediminas Paberžis
- Zigmas Paulauskas, 1972
- Liudas Rumbutis
- Arvydas Skrupskis
- Jonas Stažys, 1966–1968
- Audrius Šlekys
- Vytautas Tamulevičius
- Robertas Tautkus
- Antanas Ulevičius, 1965–1968
- Vytautas Tamulevičius
- Ričardas Zdančius, 1983
- Sigitas Žvirblis, 1979
Šaltiniai
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Panevėžio sportas“. Istorija ir dabartis. Apybraižos, interviu, nuotraukos. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2003. ISBN 9955-449-55-1. // psl. 27–30
- ↑ Rimgaudas Misiūnas. – Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 529–530 p.
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 611 p.
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/jonas_stazys__futbolo_idealistas_is_provincijos/
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 97 p.
- ↑ http://www.senvages.panevezys.lm.lt/
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 766 p.
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Panevėžio sportas“. Istorija ir dabartis. Apybraižos, interviu, nuotraukos. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2003. ISBN 9955-449-55-1. // psl. 37
|