PFK CSKA Sofiâ
Bulgarijos vėliava Bulgarija | PFK CSKA Sofiâ | |||||
Įkūrimas | 1948 m. gegužės 5 d. | |||||
Miestas | Sofija | |||||
Lyga (nuo 2016 m.) |
Bulgarijos aukščiausioji futbolo lyga | |||||
http://int.soccerway.com/teams/country/club/354 | ||||||
| ||||||
http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=18714 | ||||||
http://foot.dk/VisBulklub.asp?ID=7 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process. | ||||||
https://bgclubs.eu/teams/CSKA(Sofia) | ||||||
Dublerinės komandos | FK CSKA Sofiâ II |
Istorija
CSKA yra sėkmingiausias pokario Bulgarijos futbolo klubas. Principiniai jo varžovai yra Levski Sofia komanda, kuri pačiame Sofijos mieste yra labiau mėgstama nei CSKA, nors pastaroji turi daugiau gerbėjų Bulgarijoje.
Dėl istorinių sąsajų su armija CSKA vadinami „armiečiais“. Klubas įkurtas 1948 m. sujungus eilę Sofijos komandų, tarp kurių buvo ir tarpukario Bulgarijos čempionas, karininkų klubas AS-23 Sofia. Vėliau prie CSKA buvo jungiama daug miesto komandų:
- 1948 m. – Cavdar Sofia ir Septemvri Sofia (pastarasis 1949 m. pradžioje atsiskyrė),
- 1950 m. – DNV Plovdiv, VMS Stalin ir VVS Sofia komandos (laikinas apjungimas; tai buvo politinis sprendimas – kadangi Sofijos komanda nepajėgė iškovoti vietos aukščiausiojoje lygoje, ji buvo sujungta su Plovdivo kariškių ekipa DNV Plovdiv, kuri tokią teisę iškovojo), tačiau gana greitai šis sujungimas buvo atšauktas,
- 1956 m. – VVS Sofia,
- 1962 m. – Cerveno zname Sofia,
- 1969 m. – Septemvri Sofia (laikinai).
Klubas ne kartą keitė pavadinimus, kurie beveik visąlaik rodė sąsajas su Bulgarijos armija (išskyrus „Sredec“ – tai istorinis Sofijos miesto vardas). Komunizmo laikais klubas priklausė Bulgarijos gynybos ministerijai ir dėl to turėjo nemažai privilegijų. 1954–1962 m. jis devyniskart iš eilės tapo savo šalies čempionu – tuo metu tai buvo visos Europos rekordas. Tuo metu komandą treniravo Krum Milev, o jos pagrindiniai žaidėjai buvo rinktinės kapitonas Stefan Bozhkov ir Ivan Kolev. Po kelerių metų klubo lygis nusmuko, tačiau vėl pakilo ir 1967 m. jis tapo pirmuoju bulgarų klubu, pasiekusiu Europos taurės turnyrų pusfinalį (pralaimėjo AC Milan klubui). Pačioje Bulgarijoje CSKA dėl aukso nuolat varžėsi su Levski Sofia komanda. 1968 m. CSKA žaidėjas Petar Yekov tapo Europos šalių čempionatų rezultatyviausiu žaidėju.
CSKA pagarsėjo kaip Europos čempionų taurės laimėtojų siaubas, kuris triskart sugebėjo eliminuoti iš turnyrų tuometinius taurės savininkus: 1973 m. tai buvo Ajax Amsterdam, 1980 m. – FC Liverpool, o 1982 m. – Nottingham Forest komanda. Nugalėjęs pastarąją komandą klubas pateko į Čempionų taurės pusfinalį, kur nusileido Bayern Munchen ekipai (pergalė 4-3 Sofijoje ir skaudus pralaimėjimas 0-4 Miunchene).
1985 m. CSKA klubas kartu su „Levski“ įklimpo į skandalą, po kurio jį buvo nutarta išformuoti, bet vėliau leista atkurti „Sredec“ pavadinimu. 1989 m. vedamas lyderio Hristo Stoickov jis vėl pasiekė Europos turnyro pusfinalį, kur nusileido FC Barcelona ekipai – pastaroji netrukus nupirko bulgarų lyderį ir pastarasis tapo pasaulinio lygio žaidėju.
Po 1990 m. sąsajos su armija nutrauktos, nors pavadinimas CSKA išliko. Netekus gynybos ministerijos finansavimo, klubas pateko į piniginę krizę ir ėmė nusileisti „Levski“ klubui (vienu metu jam buvo pralaimėtos 9 rungtynės iš eilės). 1997 m. klubą perėmė valstybinis koncernas „Multigroup“ ir CSKA ėmė vėl kilti. 2005 m. komanda netgi sugebėjo svečiuose 1-0 įveikti čempionų lygos nugalėtoją FC Liverpool klubą.[1]
|
UEFA varžybos
Sezonas | Taurės turnyras | ||
---|---|---|---|
Čempionų | Taurių | UEFA | |
1956–1957 m. | 1/4 f. | ||
1957–1958 m. | 1/16 f. | ||
1958–1959 m. | 1/8 f. | ||
1959–1960 m. | 1/16 f. | ||
1960–1961 m. | 1/8 f. | ||
1961–1962 m. | 1/16 f. | ||
1962–1963 m. | 1/8 f. | ||
1965–1966 m. | 1/8 f. | ||
1966–1967 m. | 1/2 f. | ||
1969–1970 m. | 1/16 f. | ||
1970–1971 m. | 1/8 f. | ||
1971–1972 m. | 1/8 f. | ||
1972–1973 m. | 1/8 f. | ||
1973–1974 m. | 1/4 f. | ||
1974–1975 m. | 1/16 f. | ||
1975–1976 m. | 1/16 f. | ||
1976–1977 m. | 1/16 f. | ||
1977–1978 m. | 1/32 f. | ||
1978–1979 m. | 1/32 f. | ||
1979–1980 m. | 1/32 f. | ||
1980–1981 m. | 1/4 f. | ||
1981–1982 m. | 1/2 f. | ||
1982–1983 m. | 1/8 f. | ||
1983–1984 m. | 1/8 f. | ||
1984–1985 m. | 1/16 f. | ||
1986–1987 m. | 1/32 f. | ||
1987–1988 m. | 1/16 f. | ||
1988–1989 m. | 1/2 f. | ||
1989–1990 m. | 1/4 f. | ||
1990–1991 m. | 1/8 f. | ||
1991–1992 m. | 1/16 f. | ||
1992–1993 m. | 1/16 f. | ||
1993–1994 m. | 1/8 f. | ||
1994–1995 m. | 1/32 f. | ||
1997–1998 m. | 1/32 f. | ||
1998–1999 m. | 1/16 f. | ||
1999–2000 m. | 1/64 f. | ||
2000–2001 m. | 1/64 f. | ||
2001–2002 m. | 1/32 f. | ||
2002–2003 m. | 1/64 f. | ||
2003–2004 m. | 1/32 f. | 1/64 f. | |
2004–2005 m. | 1/64 f. | ||
2005–2006 m. | 1/32 f. | 1/32 f. | |
2006–2007 m. | 1/64 f. | ||
2007–2008 m. | 1/64 f. | ||
2009–2010 m. | 1/32 f. | ||
2010–2011 m. | 1/32 f. | ||
2011–2012 m. | 1/64 f. | ||
2012–2013 m. | 1/256 f. | ||
2014–2015 m. | 1/256 f. | ||
2018–2019 m. | 1/128 f. | ||
2019–2020 m. | 1/128 f. | ||
2020–2021 m. | 1/32 f. | ||
Kartai | 25 | 5 | 25 |
Pasiekimas | 1/2 f. | 1/2 f. | 1/16 f. |
Intertoto taurė | ||
Turnyras | Įveikta etapų | Pasiekimas |
1996 m. | 0 | 1/4 f. |
Lietuviai
- Vytautas Černiauskas, vartininkas 2017–2020
Šaltiniai
- ↑ Hardy Grüne. „Weltfußball Enzyklopädie“. Band 1 (Europa & Asien). – „Die Werkstatt“, Göttingen 2007. ISBN 978-3-89533-576-1. // 53–54 p.
|