FK Politechnika Kaunas
 Lietuva
|
† FK Politechnika Kaunas | |||||
| ||||||
| Įkūrimas | 1951 m. gruodžio 23 d. | |||||
| Iširimas | 1999 m. | |||||
| Miestas | Kaunas | |||||
Klaida: nepavyko prisijungti prie duomenų bazės (Cannot access the database: :real_connect(): (08004/1040): Too many connections).
| ||||||
| http://www.futbolinis.lt/content/team/7603/lt/ | ||||||
| Dublerinės komandos | Politechnika-2 Kaunas | |||||
- KPI centriniai rūmai 1951 m. Tvirtovės al. 37.
- KTU centriniai rūmai 2007 m. K. Donelaičio g. 73. Dabartinis universitetas turi kitą komandą KTU Kaunas.
Istorija
1950 m. spalio 31 d. įkurtas Kauno politechnikos institutas (KPI).[1] 1951 m. gruodžio 23 d. „Žalgirio“ draugijos centro taryba patvirtino „Politechnikos“ sporto klubo steigimą,[2] tačiau komanda 10 metų žaidė KPI vardu. Komanda buvo „Žalgirio“ draugijos narė, žaidė LTSR ir TSRS varžybose.[3] ASK futbolo komanda išliko KPI žinioje, todėl dar vieną sezoną – 1951 m. žaidė ne KPI, o ASK vardu. KPI komanda buvo viena stipriausių Lietuvos studentų futbolo komandų sovietmečiu.
1952 m. KPI klubas perėmė ASK Kaunas studentų klubo vietą LTSR aukščiausiojoje lygoje. Tais pačiais 1952 m. KPI komanda tapo Lietuvos aukštųjų mokyklų spartakiados čempione. 1955 m. ji nustebino Lietuvą, kai studentų komanda laimėjo „Tiesos“ taurę.[4] Daugiausia dėl trenerių J. Labučio ir P. Grigonio darbo šioje komandoje išaugo daug žinomų futbolininkų ir trenerių.[5] 1962 m. komanda pervadinta „Politechnika“.[6] 1992 m. kai kurie pajėgesni žaidėjai perėjo į Ranga Kaunas komandą. Klubas iširo po 1999 m. sezono.
Universiteto komanda XX a. pabaigoje tapo KTU Kaunas.
Treneriai
- Justinas Labutis, 1953, 1955
- Vygandas Lekas
- Povilas Grigonis, 1980, 1984
Žymūs žaidėjai
- B. Antanaitis
- Fulgentas Bižys, 1968–1971
- R. Bukartas, kapitonas 1968
- A. Dambrauskas
- Edmundas Danilevičius, 1963
- Gintaras Grigonis, gynėjas 1983, 1984
- Martinas Gusiatinas, ~1960
- Pavelas Jegorovas
- Romaldas Juknevičius, ~1975
- P. Lapė
- Z. Orbakas
- R. Rudzevičius, 1968
- P. Švirinas
- A. Žiedelis
A lygos žaidėjai
Daugiausia rungtynių sužaidė:[7]
- Rimas Bukartas (1964–1969), 164
- Stasys Kasperavičius (1967–1973), 153
- Algis Ulinskas (1977–1981), 145
- Laimutis Vaicekauskas (1952–1959), 145
- Alvydas Stonskus (1978–1982), 144
- Vytautas Kukarskis (1967–1971), 141
- Albertas Klimavičius (1976–1981), 139
- Vytautas Ivanauskas (1971–1976), 137
- Aloyzas Dambrauskas (1978–1982), 131
- Edmundas Zienius (1963–1967), 125
A lygos snaiperiai
Rezultatyviausi žaidėjai:[8]
- Fulgentas Bižys (1968–1971), 45
- Eugenijus Poškus (1961–1963), 44
- Vytautas Juknys (1962–1965), 37
- Petras Šaltys (1953–1957), 31
- Jonas Pranevičius (1955–1961), 31
- Vincas Paura (1964–1966), 31
Šaltiniai
- ↑ https://datos.kvb.lt/laikotarpiai/1944-1990/#19501031
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 86 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 3 (1953–1956 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. // 14 psl.
- ↑ https://lff.lt/news/5300/lietuvos-taures-finalai-istoriko-akimis/
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 76 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 5 (1961–1964 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. // 18 psl.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 117 p.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 118 p.
[[{{{genitive}}} futbolo rinktinė|?]]