Antanas Saunoris
| Antanas Saunoris |  Lietuva
|
| Gimė – 1899 m. kovo 4 d., vieta Viduklė | |
| Mirė – 1970 m. balandžio 30 d., Vilnius | |
  Viduklė Viduklė | |
| Klubinės komandos | |
| 7PP Klaipėda | 1924–1925 m. |
| Šarūnas Klaipėda | 1925 m. |
| KSS Klaipėda | 1926–1930 m. |
| Treniruotos komandos | |
| KSS Klaipėda | 1926–1929 m. |
| Teisėjas | |
| ??? | ~1925 m. |
Antanas Saunoris (1899–1970), Lietuvos futbolininkas, treneris, futbolo teisėjas.[1]
Biografija
Gimė Viduklės valsčiaus Naukaimio kaime. 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais.[2] Po nepriklausomybės kovų gavo žemės sklypą prie Žaslių, iš kur buvo kilusi ir gyvenimo draugė. Vėliau įstojo į Kauno karo mokyklą, pradėjo karininko karjerą, vėliau tapo leitenantu.[3] 1921 m. baigė Karo mokyklą, kapitonas.[4]
1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pėstininkų pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS Klaipėda), buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu ir treneriu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione.
1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. – ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose.
1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas. [5]
Šeima
A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas Saunoris tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas Saunoris – stalo teniso žvaigžde.
Šaltiniai
- ↑ http://lse.lt/index.php?3898253550
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 226 p.
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 143 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 3080 p.
- ↑ Lietuvos futbolo pionieriai. // „Sportas“, 2012-07-08