FK Sveikata Kybartai
 Lietuva
|
FK Sveikata Kybartai | |||||
| ||||||
| Įkūrimas | 1919 m. | |||||
| Miestas | Kybartai | |||||
| Lyga (nuo 1993 m.) |
Lietuvos II futbolo lyga (zona Pietūs) | |||||
| http://int.soccerway.com/teams/country/club/33960 | ||||||
Klaida: nepavyko prisijungti prie duomenų bazės (Cannot access the database: :real_connect(): (08004/1040): Too many connections).
| ||||||
| http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=20682 | ||||||
| http://www.futbolinis.lt/content/team/1873/lt/ | ||||||
| Oficiali svetainė | http://www.fksveikata.lt | |||||
|
||||||
| Dublerinės komandos | FK Sveikata B | |||||
Istorija
Vienas seniausių futbolo klubų Lietuvoje. 1918 m., po I pasaulinio karo, iš Lietuvos išsikraustant vokiečių okupacinei kariuomenei Kybartų mieste buvo kuriama futbolo komanda, kuri pasivadino „Banga“. Ją įkūrė vokietis Freitachas, kuris 1919 m. rado kemsuotą, neaptvertą pievą prie geležinkelio, įsigijo kamuolį ir subūręs entuziastus įkūrė „Sveikatą“. 2009 m. klubo prezidentas Juozas Murinas teigė, kad iš kartos į kartą perduodama Kybartų futbolo istorija visada atskaitos tašku laikė 1919 m., kadangi būtent šią datą savo vaikams ir anūkams minėję tos komandos pirmieji kūrėjai ir žaidėjai.[1]
Kiti šaltiniai nurodo, kad Kybartuose jau nuo 1921 m. prie vietos šaulių būrio buvo įsteigtas sporto klubas ir Kybartų komanda buvo vienintelis šaulių futbolo klubas, kuris dalyvavo Lietuvos pirmenybėse.[2] 1922 m. birželio 23 d. Vilkaviškio apskrities viršininko raštinėje įregistruota komanda „Sveikata“,[3] joje žaidė lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Pirmininku išrinktas Tomas Sventickas. „Sveikata“ turėjo mėlynai raudoną vėliavą. Komanda rungtyniavo su Rytprūsių, Klaipėdos, Kauno, Vilkaviškio komandomis.
Ėjo metai, komanda stiprėjo, kad ir sunkiai, bet atkakliai yrėsi į priekį, nes tais laikais futbolas nebuvo gerbiamas. Tačiau atsirado futbolo mecenatų, kurie paremdavo futbolo komandą savo lėšomis. Pirmą dešimtmetį padėjo muitininkas A. Draugelaitis, kuris siekdamas išlaikyti komandą pradėjo pardavinėti savo žemes, po to nupirko autobusą, o už pervežimus gautas pajamas skirdavo „Sveikatos“ reikalams. 1919–1924 m. komanda pradėjo stiprėti, į komandą įsiliejo pora žaidėjų iš Kauno. Kada traukiniu, kada vežimais išriedėdavo futbolininkai į susitikimus su varžovais. Didesniuose turnyruose kybartiečiai užimdavo 3–4 vietas. Pirmosios Lietuvos pirmenybės prasidėjo 1922 m., tačiau Kybartų sporto klubas „Sveikata“ jose nedalyvavo. Apie 1927 m. „Sveikatos“ veikla labai susilpnėjo, dalis žaidėjų perėjo į Kauno komandas, kiti pradėjo mažai domėtis futbolu ar apskritai jį metė. Be to, „Sveikata“ apie 1928 m. turėjo konfliktą su Lietuvos futbolo lyga ir dėl to buvo pasitraukusi iš šios organizacijos.[4] 1930 m. Kybartai jau turėjo reikiamų matmenų futbolo aikštę, kurioje „Sveikata“ žaidžia iki šiol. 1932 m. dalis „Sveikatos“ žaidėjų perėjo į JSO Kybartai klubą dėl geresnių finansinių sąlygų.[5] 1933 m. prisijungė prie Šaulių sąjungos.[6] 1934 m. beveik pusė komandos žaidėjų perėjo į MSK Kaunas klubą.[7]
Užėjus sovietams, 1940 m. rudenį „Sveikatos“ klubas uždarytas, o stipriausia komanda tapo PSK Kybartai (profsąjungų sporto klubo komanda), laimėjusi Marijampolės apygardos kvalifikacines varžybas.[8] 1941 m. 2-ojoje pusėje „Sveikata“ atkurta.[9] II pasaulinio karo metu Kybartai savo aikštės neturėjo, joje stovėjo barikados, ganėsi karininkų arkliai, todėl futbolą tekdavo žaisti dr. Šneiderio pievoje. Jau patį pirmąjį sekmadienį po karo Kybartai vėl žaidė futbolą. Pokario metais pasikeitus santvarkai, komandai teko keisti pavadinimą, tačiau tai buvo laikina. Iš pradžių ji vadinosi „Žalgiriu“, vėliau GSK (Geležinkeliečių sporto klubas – taip pokariu 1948–1952 m. vadinosi ne viena Lietuvos sporto komanda)[10]. Vėliau komanda žaidė Lietuvos A klasės „Nemuno“ čempionate. Žymesni laimėjimai – 3-oji vieta 1978 m., 1-oji vieta 1980 ir 1984 m. Tuo metu beveik visi žaidėjai dirbo Kybartų prekybos įrengimų gamykloje. Komanda žaidė aukščiausiojoje lygoje, tačiau neretai iškrisdavo į I lygą („Nemuno“ zoną).
Atkūrus nepriklausomybę komandai buvo ne pats lengviausias metas, joje tuo metu žaidė labai daug jaunimo. Komandą treniravo ilgametis treneris V. Miknevičius, vėliau keletą metų treneriu dirbo G. Jarmala. 1994 m. komandą pradėjo treniruoti ilgametis žaidėjas J. Murinas ir rezultatai pradėjo gerėti. Tris kartus II lygoje buvo iškovoti medaliai (1999, 2000 ir 2001 m.).[11] Vėliau komandos rezultatai pablogėjo, tačiau ji tebežaidžia II lygoje.
Tarptautinės rungtynės
| Varžovas | Šalis | Rezultatas | Vieta | Data |
| TSV Eitkūnai | Rytprūsiai | 2-1 | ? | 1923 m. ruduo |
| Spielvereinigung Eitkūnai | Rytprūsiai | 1-4 | Stalupėnai | 1925-09-27 |
| Eintracht Pilkalnis | Rytprūsiai | 9-1 | ? | 1929 |
| Spielvereinigung Eitkūnai | Rytprūsiai | 10-1 | ? | 1929 |
| Spielvereinigung Eitkūnai | Rytprūsiai | 2-1 | Eitkūnai | 1930-03-31 |
| Gumbinės komanda | Rytprūsiai | 4-0 | Kybartai | 1930-04-24 |
| Spielvereinigung Eitkūnai | Rytprūsiai | 3-1 | ? | 1930-05-08 |
| Hansa Konigsberg | Rytprūsiai | 0-0 | Kybartai | 1930-06-09 |
| Hansa Konigsberg | Rytprūsiai | 4-4 | Karaliaučius | 1930 |
| Concordia Konigsberg | Rytprūsiai | 1-3 | Karaliaučius | 1930 |
| Gumbinės komanda | Rytprūsiai | (pergalė) | ? | 1931-07 |
| Stalupėnų komanda | Rytprūsiai | (pergalė) | ? | 1931-07 |
| Eitkūnų komanda | Rytprūsiai | (pergalė) | ? | 1931-07 |
| VfB Konigsberg | Rytprūsiai | 2-2 | Kybartai | 1931 |
| Sport Tallinn | Estija | 0-5 | Kaunas | 1932-09-05 |
| TSV Eitkūnai | Rytprūsiai | 6-2 | ? | 1933 |
| TSV Eitkūnai | Rytprūsiai | 3-0 | ? | 1933 |
| Preussen Insterburg | Rytprūsiai | 3-2 | ? | 1933 |
| SV Stalluponen | Rytprūsiai | 3-1 | Stalupėnai | 1934-04-08 |
Žymūs žaidėjai
- Marius Bezykornovas
- Jonas Brazauskas, 1932
- Eduardas Čižauskas, 1932
- Vytautas Geležiūnas, 1932
- Jonas Kalinauskas
- Algimantas Liubinskas, 1967–1968
- V. Mališka, vartininkas 1942
- Česlovas Šopys, 1933
- Audrius Paškevičius
Šaltiniai
- ↑ http://www.marijampolieciai.lt/naujienos/sporto-naujienos/1222-futbolo-komandos-sukakt-vent-visas-miestelis
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 32–34 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // 12 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 113 p.
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/kybartai__tarpukario_futbolo_fenomenas/
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 26 psl.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 90 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // 63 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 17 psl.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 15 psl.
- ↑ http://www.fksveikata.lt/KLUBAS/istorija.html
- Garbingos futbolo tradicijos: „Kybartai. Sveikata. 1919-2009“ // Sudarytojai: Audrius Paškevičius, Naglis Miknevičius. Marijampolė, 2009. 48 p.
[[{{{genitive}}} futbolo rinktinė|?]]