SG Dynamo Dresden
Vokietija | SG Dynamo Dresden | |||||
Įkūrimas | 1948 m. spalio mėn. | |||||
Miestas | Dresdenas | |||||
Lyga (nuo 2020 m.) |
Vokietijos II futbolo lyga | |||||
http://int.soccerway.com/teams/country/club/995 | ||||||
| ||||||
http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=560 | ||||||
http://foot.dk/VisTysklub.asp?ID=31 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process. | ||||||
Dublerinės komandos | Dynamo Dresden II |
Istorija
Tai vienas iš pačių stipriausių buvusios VDR klubų. Priešingai nei Dynamo Berlin, kurio liaudis nemėgo dėl klubo sąsajų su VDR saugumu, Dresdeno komanda buvo tarsi tautos komanda, vienijanti liaudį. Dresdeno klubą gerbėjai ypač pamėgo XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai jis įnirtingai kovodavo su Berlyno bendraklubiais dėl VDR čempionų vardų.
Klubas įkurtas 1948 m. kaip Vokietijos policijos komanda. Tuo metu Dresdene nebuvo reprezentacinės ekipos, todėl jau 1950 m. policijos komanda tapo pagrindine mieste. Dauguma šaltinių nurodo, kad tikroji klubo įkūrimo data yra 1953 m., kai buvo suformuota „Dynamo“ sporto draugija, nors dar 1952 m. komanda laimėjo VDR taurę, vedama žvaigždžių Herbert Schoen ir Gunter Schroter. 1953 m. komanda laimėjo VDR pirmenybes, tačiau po 1954 m. turėjo perleisti aukščiausiosios lygos vietą naujajam Dynamo Berlin klubui, tuo tarpu Dresdeno komanda iki 1969 m. blaškėsi tarp aukščiausiosios ir I lygų.
Vadovaujama trenerio Walter Fritzsch ir vedama žaidėjų Hans-Jurgen Kreische (vartininkas), Dixie Dorner ir Klaus Sammer (gynėjai) Dresdeno komanda tapo viena stipriausių VDR komandų. 1971–1978 m. ji laimėjo 5 čempionatus (tarp jų ir 2 kartus dublį – pirmenybes ir taurę), o 1973 m. Čempionų taurės turnyre eliminavo Juventus Torino klubą. Kombinacinis žaidimas lėmė, kad komandą pamėgo daugybė gerbėjų, o 1977–1978 m. sezone jos rungtynes stebėdavo vidutiniškai 30 tūkstančių žiūrovų (šalies rekordas).
Po to, kai 1976–1978 m. komanda triskart iš eilės tapo VDR čempione, treneris Walter Fritzsch ją paliko. Nors komanda liko stipri, joje žaidė rinktinės žaidėjai Gerd Weber, Matthias Muller, Peter Kotte, tačiau VDR čempionais jau tapdavo Dynamo Berlin komanda, Dresdeno klubas turėjo tenkintis VDR taure (1982, 1984, 1985). 1985 ir 1986 m. klubas pasiekė Taurių taurės ketvirtfinalį, o 1986 m. jame dramatiškai pralaimėjo Bayer Uerdingen klubui, nors turėjo didelę persvarą. Klubas vėl sustiprėjo 1989–1990 m., kai dukart laimėjo VDR pirmenybes, o UEFA taurėje pasiekė pusfinalį.
Suvienijus Vokietiją, Dresdeno komanda pateko į Bundeslygą, tačiau joje išsilaikė 4 sezonus ir dėl finansinių sunkumų buvo nuleista į II lygą, o 2000 m. iškrito į III lygą. Tačiau gerbėjų palaikymo dėka komanda atsitiesė ir 2004 m. vėl perėjo į profesionalų lygmenį, patekdama į I lygą.[1]
|
VDR trofėjai
Turnyrai | Laureatas | Sezonų skaičius | ||
---|---|---|---|---|
Lygos | 1-oji vieta | 2-oji vieta | 3-oji vieta | Dalyvavimo sezonai |
Taurės | Trofėjus | Finalas | Pusfinalis | Dalyvavimo sezonai |
Klaida: nenustatytas joks vietinis kintamasis „lyga“. | 7× | 4× | 6× | 17× |
Klaida: nenustatytas joks vietinis kintamasis „lyga“. | 0× | 1× | 0× | 1× |
Lygos zonos | 1-oji vieta | 2-oji vieta | 3-oji vieta | Dalyvavimo sezonai |
UEFA varžybos
Sezonas | Taurės turnyras | ||
---|---|---|---|
Čempionų | Taurių | UEFA | |
1967–1968 m. | 1/32 f. | ||
1970–1971 m. | 1/16 f. | ||
1971–1972 m. | 1/16 f. | ||
1972–1973 m. | 1/4 f. | ||
1973–1974 m. | 1/8 f. | ||
1974–1975 m. | 1/8 f. | ||
1975–1976 m. | 1/4 f. | ||
1976–1977 m. | 1/4 f. | ||
1977–1978 m. | 1/8 f. | ||
1978–1979 m. | 1/4 f. | ||
1979–1980 m. | 1/16 f. | ||
1980–1981 m. | 1/8 f. | ||
1981–1982 m. | 1/16 f. | ||
1982–1983 m. | 1/16 f. | ||
1984–1985 m. | 1/4 f. | ||
1985–1986 m. | 1/4 f. | ||
1987–1988 m. | 1/32 f. | ||
1988–1989 m. | 1/2 f. | ||
1989–1990 m. | 1/16 f. | ||
1990–1991 m. | 1/4 f. | ||
Kartai | 7 | 3 | 10 |
Pasiekimas | 1/4 f. | 1/4 f. | 1/2 f. |
Lietuviai
- Markus Palionis, gynėjas 2008–2010
Šaltiniai
- ↑ Hardy Grüne. „Weltfußball Enzyklopädie“. Band 1 (Europa & Asien). – „Die Werkstatt“, Göttingen 2007. ISBN 978-3-89533-576-1. // 64 p.